D. Gorochovenkienė: apie neįgalumą, melą ir pagarbą šalia gyvenančiam žmogui

Atsiliepimas į publikaciją „Ar tikrai neįgalus Lazdijų rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius?“ („Lazdijų žvaigždė“, 2017 m. vasario 24 d., Nr. 8).
Lazdijietės Danutės Andriuškevičiūtės paskelbtoje pozicijoje „Ar tikrai neįgalus Lazdijų rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius?“ yra daug tikrovės neatitinkančių teiginių, kuriais remiantis daromos neteisingos išvados apie valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą, pažeidžiamas socialiniame būste gyvenančios šeimos  privatumas  ir orumas.
Minėtai šeimai Lazdijų rajono savivaldybė įvairius socialinius būstus – butus ir sodybas – siūlė nuo 2005 metų. Iš viso jai buvo pasiūlytas  41 būstas. Vieno kambario bute, esančiame name Gustaičio g. Nr. 2, šeima apsigyveno 2010 metais.
Tai – daugiavaikė šeima, kuri nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes nė viena institucija neturi jokių duomenų, kurie leistų tą daryti.
Surinkti oficialūs duomenys iš seniūnijos, mokyklos, policijos rodo, jog tai yra darbšti šeima, tėvai dažnai vyksta su vaikais į kaimą, kur augina karvę, vasarą – daržoves. Turi žemės ir ją deklaruoja. Vyresnės dukros savaitgaliais grįžta į kaimą. Vasarą, per moksleivių atostogas,  visi šeimos nariai daugiausia gyvena kaime, į butą sugrįžta tik išsimaudyti.
Šeima gyvena nedideliame bute, bet jame yra  visi patogumai. Vaikai turi poilsiui ir ugdymui reikiamus baldus ir visas higienos bei mokymosi priemones. Ugdymo įstaiga apie vaikus ir tėvus atsiliepia teigiamai. Anot jos, tėvai yra rūpestingi, mokymosi priemones vaikams superka vieni pirmųjų,  vaikus atveda ir pasiima patys, visada laiku, vaikų rūbai tvarkingi, švarūs. Nė karto nebuvo užfiksuota, kad tėvai būtų pasirodę neblaivūs. Pedagogai niekada šios šeimos negirdėjo skundžiantis, kad namuose buvo girtaujama, triukšmaujama. Niekada nebuvo pastebėta, kad vaikai į mokyklą būtų atėję netvarkingi, nepailsėję, neprižiūrėti.
Šeimos tėvas yra dirbęs seniūnijos paskirtus darbus. Seniūnijos atsiliepimas: dirbo atsakingai ir tvarkingai.
Vėliau vyras pradėjo dirbti nuolatinį darbą ir jį dirbo iki gimstant mažiausiam šeimos nariui, kuriam dar nėra nė dviejų metų. Tėvas šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose.
Šeimos kaimynyste nepatenkintos D. Andriuškevičiūtės viešai išdėstytoje pozicijoje minimas atvejis, kai  neva bute buvo sužalotas žmogus, yra nutikęs prieš trejus metus, kai atvykęs artimas šeimos giminaitis susižalojo ranką ir kraujavo. Tą savivaldybėje surengto susitikimo su šeima metu pripažino ir ponia D. Andriuškevičiūtė. Po to šeimoje daugiau jokių nemalonių incidentų ar girtavimo nebuvo.
Savivaldybės atstovai bendravo su kitais minimos šeimos kaimynais. Iš jų sužinota, kad prieš kelias savaites „vyresnės dukros su draugais iki ryto triukšmavo, bet tėvų tuo metu nebuvo“. Daugiau atvejų dėl triukšmo minėtoje šeimoje kaimynai neprisiminė ir nusiskundimų neturi.
Po paskelbtos D. Andriuškevičiūtės pozicijos Lazdijų rajono savivaldybėje buvo surengtas publikacijos autorės ir jos laiške minimos šeimos susitikimas kartu su savivaldybės atstovais, bandant išsiaiškinti nepasitenkinimo priežastį ir rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.
Šeima įrašyta į socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašą. 2016 metais šeimai buvo pasiūlytas socialinis trijų kambarių butas kitoje vietoje. Tačiau ji siūlomo būsto atsisakė, motyvuodama tuo, kad nesugebės jo išlaikyti.
Daugiavaikiai tėvai negalėjo suprasti, kuo yra prasikaltę. Neįgalios šešių vaikų mamos akyse tvenkėsi ašaros. Tėvas irgi buvo sutrikęs, girdėdamas kaimynės D. Andriuškevičiūtės reikalavimus, kad šeimą reikia įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, joje dažnai lankytis policijai.
Susitikime dalyvavęs Policijos komisariato atstovas teigė, kad 2017 metais iškvietimų šeimos adresu nebuvo nei dėl girtavimo, nei dėl kitų priežasčių.
Reikalavimas įtraukti šeimą į socialinės rizikos grupę, lankytis jos namuose policijos pareigūnams vien dėl to, kad mažamečiai vaikai triukšmauja, nėra pagrįstas.  Tokie veiksmai pažeistų šios šeimos teisę į privatumą, žemintų jos orumą, varžytų vaikų teises.
Daugiavaikė šeima, atsižvelgdama į kaimynės viešai reiškiamą nepasitenkinimą, sutiko keltis į kitą socialinį būstą, tik prašė nedidelio, kad sugebėtų jį išlaikyti. Lazdijų rajono savivaldybė tokio būsto ieško, tikėdamasi iš rajono gyventojų daugiau supratingumo ir pakantumo  šalia gyvenančiam žmogui, nesibraunant į jo privatų gyvenimą, nemenkinant ir nežeminant.
Norėdami oraus gyvenimo sau, nepamirškime, kad ir kiti turi teisę jį turėti.  
Daiva Gorochovenkienė, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja