Lazdijų rajone vis daugiau gyventojų jungiasi prie centralizuotų nuotekų tinklų

Aglomeracijose (atitinkančiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentų) ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, kita dalis nuotekų gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose, tačiau jie turi užtikrinti tokį patį aplinkos apsaugos lygį kaip ir to miesto nuotekų valymo įrenginiai.
Deja, šiandien buitinėse nuotekose randama ne tik azoto junginių – nitratų bei nitritų, bet ir daugybė aplinką agresyviai veikiančių kitų cheminių elementų, todėl minėtoji užduotis gyventojams ir nuotekas tvarkančioms įmonėms tampa tikru iššūkiu.
Dar reikia pasistengti
Lazdijų rajono savivaldybėje yra nustatyta viena urbanizuota ir (arba) urbanizuojama teritorija, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša. Aglomeracijos teritorijai priklauso Lazdijų miestas su prieigomis (Lazdijų kaimo dalis bei Katkiškės (Bajoriškių) kaimas). Šiuo metu centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema yra išvystyta beveik visoje miesto teritorijoje, tačiau vis dar yra namų ūkių, kuriems centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos nėra prieinamos. Remiantis dabartiniais duomenimis, centralizuotai nuotekas Lazdijų aglomeracijoje tvarko 1696 namų ūkiai.
Šiandien prie centralizuotų nuotekų tinklų dar neprisijungė reikiamas namų ūkių skaičius. Centralizuota nuotekų tvarkymo sistema aglomeracijoje naudojasi apie 80 proc. gyventojų. Kad būtų pasiektas norimas rodiklis, vykdomi ES lėšomis finansuojami projektai ir parengta Lazdijų rajono savivaldybės dalinio finansavimo tvarka.
„Lazdijų rajono savivaldybė vykdo projektą „Privačių būstų prijungimas prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros Lazdijų miesto aglomeracijoje“ (prie anksčiau nutiestų nuotekų trasų bus prijungti 47 būstai). UAB „Lazdijų vanduo“ gavo finansavimą pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“ (prie naujai nutiestų nuotekų trasų bus prijungti 93 būstai). Be to, UAB „Lazdijų vanduo“ yra pateikusi paraišką „Gyvenamųjų būstų prijungimas prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų“ (gavus finansavimą būtų prijungti dar 102 būstai)“, – pasakoja UAB „Lazdijų  vanduo“ direktorius Eimantas Zaburas.
Gyventojas, norintis prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, turi kreiptis į UAB „Lazdijų vanduo“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. Prisijungti jis gali arba pats, arba samdyti šiuos darbus atliekančius asmenis ar įmonę, arba pasinaudoti UAB „Lazdijų vanduo“ teikiamomis paslaugomis.
Ne visi žino, kaip tvarkyti tinkamai
Paklaustas, kaip žmonėms derėtų tinkamai tvarkyti nuotekas, jei nėra fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, pašnekovas atsako, kad tuomet jie turėtų įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, skeptikus ir tvarkyti nuotekas pagal nustatytus reikalavimus, atitinkamai prižiūrėti įrenginius ir laiku atiduoti sukauptas nuotekas jas tvarkančiai įmonei.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad aplinkos teršimas nuotekomis fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki kelių šimtų eurų. Juridiniams asmenims taikoma bauda gali siekti beveik 1500 eurų, o už pakartotinai padarytus nusižengimus – ir iki 3000 eurų.
Prieš kelis mėnesius Aplinkos ministerija inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, kurios tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas (rugsėjį pristatytas ir Lazdijuose), kurio metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli purvo vonioje ir  geria švarų vandenį iš greta pastatytos kolonėlės. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.
 Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.