Migrantų krizė: ar nenukrypome nuo žmogaus teisių standartų?

2021 metai Lietuvos valstybei atnešė nenumatytą iššūkį – smarkiai išaugusį nereguliarių migrantų skaičių. Šią situaciją apsunkino tai, kad migrantų srautų padidėjimą lėmė Minsko režimo atsakas į Lietuvos valstybės paramą Baltarusijos opozicijai ir sustiprintas Europos Sąjungos sankcijas dėl keleivinio lėktuvo užgrobimo 2021 metų gegužės mėnesį.
Lazdijų rajono savivaldybei teko nemenkas uždavinys – pačiai pirmajai susidurti su migrantų krize Baltarusijos pasienyje, apgyvendinti pabėgelius bei rūpintis jų būtinaisiais poreikiais. Ši užduotis buvo nelengva, kadangi nebuvo pilnai pasirengta kritinei situacijai iš anksto, augantis nepasitikėjimas centrine valdžia kėlė nerimą tiek savivaldybės darbuotojams tiek gyventojams. Buvo išsakytas nuogastavimas dėl gyvenančių žmonių saugumo, netinkamų migrantų apgyvendinimo sąlygų, migrantų antplūdžio savivaldybėse bei jų srautų nesuvaldymo.
Į migrantų krizę pasienyje su Baltarusija Lietuvos valstybė reagavo per nacionalinio saugumo prizmę, į situacijos įkaitais tapusius asmenis žiūrėdama kaip į grėsmę, ir vis labiau griežtino sienos apsaugos ir migrantų srautų mažinimo priemones: šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija, buvo priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, iš pradžių suteikusios galimybes smarkiai apriboti į Lietuvą atvykusių nereguliarių migrantų teises, o vėliau įteisinti ir asmenų, siekiančių į Lietuvą patekti ne per oficialius pasienio punktus, apgręžimai, naudojant fizinę ir psichinę prievartą. Per 4 tūkstančius į Lietuvą patekusių nereguliarių migrantų buvo apgyvendinti sulaikymo centruose, kuriose sąlygos galimai prilygsta draudžiamam žeminančiam elgesiui. Toks valstybės atsakas į migrantų krizę sukėlė nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų susirūpinimą, ir, tikėtina, sukūrė sąlygas pralaimėjimui nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Lietuva pasirodė ganėtinai kontraversiškai, kadangi ne visada aktyviai ėmesi veiksmų migrantų politikai skatinti, tačiau prireikus pagalbos kreipėsi į ES bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio srityje.
Tarptautinę žmogaus teisių dieną, gruodžio 10-ąją, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir internetu vyks ketvirtasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Jo metu visuomenė kviečiama į diskusijas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, kuri, pasak organizatorių, tam tikrose srityse gerėja, tačiau kitose vis dar nesulaukia būtino sprendimų priėmėjų dėmesio. Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina, kad NŽTF įgalina politikos, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovus diskutuoti mūsų valstybėje svarbiausiomis ir aktualiausiomis žmogaus teisių temomis. „Su žmogaus teisėmis susiję politinės darbotvarkės klausimai dažnai tampa tam tikrų baimių, išankstinių nusistatymų ir „melagienų“ įkaitais. Objektyvios – ekspertinėmis įžvalgomis ir realių žmonių patirtimis paremtos – diskusijos poreikis šiandien yra itin aktualus. Būtent šią misiją ir įgyvendina Nacionalinis žmogaus teisių forumas“, – teigia T. V. Raskevičius.
Šiais metais pirmą kartą į Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijas bus įtraukti ir Lietuvos regionai – Lazdijai, Joniškis, Kėdainiai, Utena, Klaipėdos rajonas. Šie regionai teletiltu tiesiogiai ir interaktyviai dalyvaus diskusijose, išreikš savo nuomonę, pasidalys patirtimi ir užduos klausimus taip, lyg fiziškai būtų Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kitų Lietuvos miestų žmonės viso forumo diskusijas galės stebėti tiesiogiai https://nztf.lt/ svetainėje arba LRT.lt portale.
Lazdijų savivaldybė šios diskusijos metu kvies žmogaus teisių ekspertus, teisininkus, mokslininkus, politikus ir pareigūnus įvertinti Lietuvos atsaką į migrantų krizę iš žmogaus teisių perspektyvos. Ar buvo rastas balansas tarp vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į prieglobstį – užtikrinimo ir valstybės sienos apsaugos? Ar žmogaus teisių organizacijų nuogąstavimai yra pagrįsti? Ar pasienyje taikomi „apgręžimai“ neprasilenkia su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais? Ką ir kaip galėjome padaryti geriau? Kokie galėtų būti tolesni veiksmai?
Pirmą kartą įtraukti regionai turės šansą išreikšti savo patirtis debatuose. Galimybė diskutuoti, užduoti klausimus vienija žmones sprendžiant jų krašte įsivyravusias socialines problemas. Tai puiki pilietiškumo pamoka, ugdanti įgūdžius inicijuoti pokyčius bei išreikšti visos šalies mastu savo nuomonę.
Lazdijuose žmonės kviečiami ateiti į Lazdijų viešąją biblioteką (Seinų g. 1, Lazdijai), kur jie galės stebėti renginį teletilto pagalba gruodžio 10 d. 16.45 val.