D. Mockevičius: Krosnos mokykla ir bendruomenė – savo likimo kalviai

Prasidėję mokslo metai visus nuteikia viltingai, kad mokiniai saugiai mokysis mokykloje kontaktiniu būdu ir nereikės vėl ilgam pereiti prie nuotolinio mokymosi. Kad taip būtų, reikia visų sutelktų pastangų, savivaldybės administracijos, mokyklų vadovų ir mokytojų, tėvelių bei pačių mokinių. Rūpesčių ir nerimo tikrai nemažai, tačiau tikiu, kad mums pavyks susitvarkyti.
Deja, turime ir kitų – liūdesį, kai kam pasipiktinimą ar neviltį keliančių problemų. Kalbu apie mažėjantį mokinių skaičių mokyklose. Šiais mokslo metais į klases ateis apie 55 mokiniais mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Kad ir kaip būtų keista, skaudžiausia padėtis Krosnoje, kur pats užaugau ir baigiau vidurinę mokyklą. Nuo to laiko prabėgo nemažai metų, bet tikrai negalvojau, kad ateis metas, kai Krosnoje užsivers mokyklos durys. Priežastis labai paprasta – neliko mokinių arba, tiksliau sakant, jų liko tiek mažai, kad sukomplektuoti klases taip, kaip reikalauja teisės aktai, tapo neįmanoma. Prieš pat rugsėjį jų tebuvo 34, o mokytojų buvo 17, taip pat 10 aptarnaujančio personalo darbuotojų. Dar gegužės mėnesį savivaldybės taryba buvo patvirtinusi 6 klasių komplektus su 47 mokiniais ir atrodė, kad rugsėjį pasitiksime pakiliai. Tačiau per vasarą daug kas pasikeitė, ženkliai sumažėjo mokinių. Liūdniausia, kad tai neatsitiko staiga, jau ankstesniais metais dalis Krosnoje gyvenančių vaikų išėjo į kitas mokyklas, per vasarą dar daugiau mokinių pasirinko mokytis kitose mokyklose. Iki paskutinio momento, t. y. iki savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl klasių komplektų patikslinimo parengimo, buvo tikimasi, kad mokyklai pavyks išlaikyti pakankamą skaičių mokinių. Deja, dalies tėvų apsisprendimas leisti vaikus į kitas mokyklas buvo tvirtas ir nepasikeitė net po pokalbių su tėvais, nes mokyklos bendruomenei ši situacija buvo žinoma jau gerokai anksčiau.  
Kita vertus, gyvename demokratijos ir laisvos žmonių valios bei pasirinkimo laikais, todėl prievarta daryti tai, kas yra prieš žmogaus valią, negali būti pateisinama. Reikėtų kiekvienam, ypač tiems, kurie garsiai šaukia, kad valdžia uždarė mokyklą, pirmiausia savęs paklausti, ką aš konkrečiai padariau, kad taip nenutiktų, kiek aš kartų buvau mokykloje ir domėjausi, kaip jai sekasi, kuo aš jai galėjau ir galiu būti naudingas ir padėti. Nejaugi Krosnos bendruomenėje neliko autoritetų, kurie galėtų imtis lyderystės mokyklai ir miestelio bendruomenei sunkiu momentu? Kaip žinote, analogiška situacija yra ir Kapčiamiesčio bei Aštriosios Kirsnos mokyklose. Kapčiamiesčio mokykla yra Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos filialas, o Aštriosios Kirsnos mokykla – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos filialas. Tačiau vieningų ir aktyvių šių mokyklų bendruomenių dėka mokyklos išliko ir sėkmingai dirba.
Negaliu nepaminėti ir liūdnos demografinės situacijos Krosnos seniūnijoje. Peržiūrėjau nuo 2015 m. gimusių vaikų seniūnijoje skaičius ir jie tikrai nedžiugina. Kiekvienais metais gimsta po 6, 7 ar 8 vaikus, iš jų po 2–3 faktiškai gyvena ne Krosnos seniūnijoje, o Marijampolėje, Lazdijuose, Kaune ar kituose miestuose. Taigi realiai į pirmą klasę kasmet galėtų ateiti po 4–5 vaikus. Ar mes galime įsivaizduoti kokybišką mokymą tokiose klasėse? Ar mes norime vaikus auginti laisvus, atvirai bendraujančius, draugaujančius, besimokančius iš kitų, besivaržančius ir sveikai konkuruojančius su kitais vaikais, ar pasmerkiame juos būti socialiai uždarais ir pažeidžiamais, siaurame bendraamžių rate bendraujančiais ir atviros konkurencijos bijančiais vaikais? Kai girdžiu kalbant, kad dirbant su penkiais vaikais klasėje gali pasiekti geresnės ugdymo kokybės nei su 20 vaikų klase, susidaro įspūdis, kad esame užstrigę kažkur XIX ir XX a. sandūroje. Tačiau mūsų dabartiniai vaikai yra gimę ir auga XXI amžiuje, laisvame ir atvirame pasaulyje, tai mūsų dabartis ir ateitis, todėl nelaikykime ir netempkime jų į praeitį, net jei kažkam ta praeitis atrodo nostalgiškai rožėmis klota.
Prisimenu, kai prieš 2 metus mokykloje buvome susitikę su miestelio bendruomene pasikalbėti apie mokyklos perspektyvas. Tuomet sakiau visiems, kokie puikūs mokytojai čia dirba. Todėl neatsitiktinai jie – tie, kurie norėjo, jau prieš rugsėjo 1-ąją surado darbą kitose mokyklose. Mokytojų kompetencijos privalumas, deja, nebuvo išnaudotas, kad mokiniai norėtų čia mokytis. Tuomet sakiau ir dabar tuo esu įsitikinęs, kad bendruomenės pasirinkimas jungtis prie Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos, o ne prie Šeštokų mokyklos buvo klaidingas. Bet buvo surinkti bendruomenės parašai ir jų valia buvo patenkinta. Kiek žinau, 31 mokinys iš Krosnos rugsėjo 1-ąją atkeliavo į Šeštokų mokyklą. Tai taip pat puiki mokykla su puikiais mokytojais, ir tikiu, kad Krosnos vaikai atsiskleis visomis lyderių savybėmis ir garsins ne tik Krosną, Šeštokus, Lazdijų kraštą, bet ateityje ir Lietuvą, kaip jau ne kartą yra buvę. O Krosnos bendruomenei linkiu susitelkimo, bendrystės, atkaklumo, drąsos ir begalinio rūpesčio vienų kitais, nesvarbu, kur jūs mokytumėtės, dirbtumėte ar gyventumėte.

Dalius Mockevičius, rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas (,,Lazdijų žvaigždė", 2021-09-03)