V. Rudinskas: iš vienos okupacijos – į kitą?

Perskaičiau rajono spaudoje apie Šeštokų geležinkelio stotyje pasirodžiusią amerikiečių karinę techniką bei ja besidžiaugiančiuosius ir noriu išsakyti savo nuomonę.
Aš esu paprastas lietuvis, žemdirbys, kaip sakyti – valstietis iš pasienio kaimo. Nepriklausau jokiai politinei partijai, nors ir buvau kalbinamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Lazdijų skyriaus gretas.
Esu aktyvus bendruomenės narys, todėl manau, kad laisvai išsakyti savo nuomonę Lietuvoje ne tik galima, bet ir reikia.
Diskusija mano būtų tokia: ką manote apie NATO pajėgų dislokavimą mūsų Lietuvos teritorijoje? Ar tikrai čia reikia svetimos valstybės kariuomenės? Ar ne per greitai mes, vieno okupanto atsikratę, puolame glėbin kitam „išvaduotojui“? Ir ar toks svetimos kariuomenės buvimas mūsų valstybės teritorijoje nesikerta su mūsų valstybingumo ir konstitucingumo principais?
Lietuva nuo amžių buvo maža valstybė didelių valstybių sankryžoje. Tai vieni, tai kiti norėjo mus pavergti, užgrobti, nors mūsų narsi tauta tam priešinosi, išlaikydama savąją kalbą, raštą, papročius, tikėjimą.
Sakau – tauta, nes valstybės valdžia, politikai ne vienu istorijos atveju tokiems „vaduotojams“ bei „gelbėtojams“ ir vartus atkėlė, ir su gėlėmis pasitiko.
Mano nuomone, Lietuva per maža šokti į akis didžiųjų valstybių ginčuose. Būkime savo vietoje!
Vilius Rudinskas, ūkininkas, nepartinis