K. Sukackas: pyktis – blogas patarėjas

Visi laukia rinkimų tarsi išganymo, tarsi jie išspręstų visas problemas.
Nereikia sureikšminti šio įvykio, jis ateis ir praeis, gyvenimas tęsis. Nebus taip, kad atsikėlęs spalio 12 d. ryte pamatysi Lietuvą, nušvitusią kitomis – aukso spalvomis, visi šypsosis ir džiaugsis. Greitai juk niekas nesikeičia.
Mes, rinkėjai, irgi iš tos pačios visuomenės. Kokie bus rinkimai, nuspręs patys rinkėjai – ar bus aktyvūs, ar atėję prie urnų tik niurzgės, kad nėra už ką balsuoti, visi vienodi, nori tik į savo kišenes prisikišti šlamančiųjų. Labai daug kartų girdėta dainelė.
 „Svolačiai, vagys aferistai, visi prie valdžios lovio nori“, – anąkart parduotuvėje drebančiomis rankomis kaukia viena moteriškė. Kažkaip nejauku pasidarė stovėti šalia, o pardavėjos tik šypsojosi – jos turi kantrybės, jų darbas toks. Joms reikėtų ne tik kaukes dėvėti, bet ir ausines.
Eidamas namo mąstau, kas ne taip, kad esame tokie pikti ir pyktį platindami nešamės į darbą, į gatvę, parduotuvę, į namus, o gal ir į rinkimus pasiimsime. Tuomet ką gero galime išsirinkti? Pyktis – blogas patarėjas. Piktas rinkėjas – piktas Seimo narys, piktas Seimas – paniurusi visuomenė...
Gal gana, užteks. O ruduo gražus. Užgniaužkime pyktį, nedauginkime jo. Be pykčio gyventi sveikiau, nes, anot gydytojų, visos ligos „pareina“ dėl nervų.  

Kęstas Sukackas