T. Miškinis: nepretendavau ir neketinu pretenduoti į jokias pareigas nei Lazdijų, nei kituose rajonuose

Jau daugiau kaip metai laiko netiesiogiai, bet esu Lazdijų rajone vykstančių politinių ir kitokio pobūdžio įvykių sūkuryje. Taip, tikrai taip, esu Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės sutuoktinis, tačiau tai nesuteikia man jokių privilegijų, priešingai – užkrauna papildomas atsakomybes ir pareigas. Ausma – viešas asmuo, natūralu, kad ji dėmesio centre, tačiau dėmesys man ir melagingos naujienos apie mano neva pretendavimą į vienas ar kitas pareigas Lazdijų ar gretimuose rajonuose yra ne kas kita, kaip tuščios kalbos.
Nors paprastai dėmesio ir kritikos sulaukia būtent mano žmona, praeitą savaitę dėmesio sulaukiau ir aš. Mano nuotrauka dideliu formatu „papuošė“ pirmąjį didžiausio tiražo rajone savaitraščio puslapį, o mano pavardė didelėmis raidėmis buvo įrašyta skambioje antraštėje. Buvau pristatytas kaip merės sutuoktinis, kuris neis vadovauti Veisiejų pensionatui. Taip, neisiu, nes net nekandidatavau ir tokių ketinimų neturėjau. Tai ne pirmas atvejis, kuomet rajono visažiniai skleidžia melą apie neva mano pretendavimą į vienas ar kitas pareigas, tik šį kartą tai tapo net pirmo puslapio verta naujiena. Kuo tik aš, pasak rajono visažinių, nepretendavau būti: ir VšĮ „Ekoagros“ vadovu, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų skyriaus viršininku, vėliau ir tos pačios tarnybos Alytaus departamento vadovu, o galiausiai buvo nutarta, kad pretenduoju tapti Veisiejų socialinės globos namų direktoriumi. Darbo keisti neketinau ir neketinu. Džiaugiuosi galimybe dirbti vienoje didžiausių, moderniausių ir ekonomiškai stipriausių įmonių grupėje – KG „Group“. Jos akcinėje bendrovėje „Vilniaus paukštynas“ dirbu nuo 2011 m., esu vertinamas už savo patirtį bei žinias ir tai atsispindi tiek man patikėtose atsakomybėse, tiek atlyginime. Jokie darbo pasiūlymai nei Lazdijuose, nei kur kitur manęs nedomina.
Kviečiu liautis piktavališkai elgtis. Patikėkite – tol, kol bereikšmes intrigas kuria opozicija ir tie, kurie labai norėjo, bet merais netapo, rajone vyksta, bet lieka nepastebėti labai svarbūs ir reikšmingi įvykiai. Ausma džiaugiasi, kad pritrauktų investicijų suma per metus jau siekia beveik 5 mln. eurų. Šiais metais bus renovuota Motiejaus Gustaičio gimnazijos valgykla ir senasis pastatas, rekonstruotas ir įrengtas Laisvės kovų muziejaus rūsys, Dumblyje esančių buvusių Lazdijų pasienio rinktinės pastatų infrastruktūros pritaikymui socialiniam verslui vystyti taip pat skirta ženkli suma, Veisiejai pamažu tampa traukos centru ir, tikiu, įgyvendinus visus jau dabar laimėtus projektus, taps mūsų krašto pasididžiavimu. Taip laukiamo sporto centro statyboms, kelių remontui ir naujoms asfalto dangoms tiesti taip pat skirta ženkli suma, jaunimo veikloms ir laisvalaikiui finansuoti pagaliau skiriamos realios lėšos – ne tik šypsenos ir gražūs linkėjimai. Tai tik pirmieji darbai – konkrečių rezultatų, kuriuos lydi gautas finansavimas, yra daugybė ir tai yra konkretūs faktai, kuriuos galima sužinoti sekant savivaldybės tinklalapio ir socialinio tinklo paskyros naujienas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lazdijai šalies mastu giriami už sėkmingai suvaldytą COVID-19 plitimą. Tai akivaizdu. Tuomet, kai daugelis rajonų stokojo apsaugos priemonių, nežinojo, kaip organizuoti grįžtančiųjų apgyvendinimą ir saviizoliaciją, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, Lazdijų rajonas buvo tas, kuris buvo pasiruošęs. Mano manymu, tik dėka gero koordinavimo, bendradarbiavimo, o ne vienasmenio  susireikšminimo buvo pasiekti šie rezultatai. Juk jei nebūtų viskas gerai sustyguota, tie pavieniai atvejai rajone būtų turėję labai liūdnas pasekmes.
Tai tik keli pavyzdžiai, kurie patvirtina, kad nuolatos ir tendencingai į Ausmą ir jos komandą nukreiptos kritikos strėlės yra ne kas kitas, o desperatiškas noras būti matomiems ir vis dar svarbiems. Keista, kad per savo vadovavimo metus neįstengęs išspręsti žmonių problemų opozicijos lyderis dabar giriasi Ausmos ir jos komandos nuveiktais darbais. Kita vertus, tai daryti nesudėtinga, kai turi savo šeimos savaitraštį ir, akivaizdu, stokoji empatijos, informacijos ir elementarios pagarbos oponentui. Nejau tikite, kad problemos sprendžiamos opozicijos pastangomis? Kodėl tada jos nebuvo sprendžiamos, kai ta pati opozicija ilgus metus vadovavo rajonui? Gal todėl, kad nesugebėjo. Kalbėti, o juolab kritikuoti labai paprasta, tačiau kritikuoti konstruktyviai ir pasiūlyti geresnius sprendimo būdus sudėtinga, dėl to turbūt visa išmintis ir paskęsta dzūkai kalba lygmenyje, o svarbiausios rajone tampa Ausmos suknelių ir kostiumėlių spalvos.
Palaikiau Ausmą, kai ji priėmė sprendimą grįžti į Lazdijų rajoną, palaikau ją ir dabar. Nėra lengva atlaikyti, tačiau nuolatinį ir tendencingą jos puolimą, mano nuomone, paaiškinti nesunku – opozicija mieliau aptarinės Ausmos drabužius nei pripažins, kad būtent jai vadovaujant iš mirties taško vos per metus pajudėjo daug reikšmingų darbų, kurių A. Margelis išjudinti nesugebėjo per kone 2 dešimtmečius. Jos kolegoms, priklausantiems kitoms partijoms, taip pat nėra naudinga pripažinti Ausmos lyderystės naudą rajonui, nes visa tai pripažinus tektų pripažinti ir tai, kad ji yra gera vadovė ir gerai atlieka savo pareigas. Tai pripažinus tiek artėjančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, tiek savivaldos rinkimuose tikėtis išsvajotos sėkmės būtų sudėtinga. Dėl to kur kas paprasčiau ją tiesiog įvardinti kaip pasipūtusią ponią, kuri skriaudžia visus, ir tikėtis, kad gyventojai tuo patikės. Gerbiamieji, būkite išmintingi, atidūs ir plačiai matantys, tikiu, kad Jūs tokie ir esate.

Tomas Miškinis