A. Mikelionis: kodėl valstiečiai, turėdami visą valdžią rajone, vis dar ieško priešų?

Netrukus Kovo 11-ąją minėsime atgautos Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį. Kai gerai pagalvoji, jau iš tiesų nemažai metų esame laisvi ir nepriklausomi, o mūsų šalyje galioja demokratija. Bene didžiausias demokratijos pasiekimas yra žodžio laisvė. Smagu, kad galime laisvai ir netrukdomai reikšti savo nuomonę, mintis ir svarstymus.
Lietuvą nuo pat 1990-ųjų valdė įvairios politinės jėgos ir visos jos laisvos spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių buvo stipriau ar silpniau kritikuojamos. Jeigu ne laisva ir nepriklausoma spauda, mūsų šalyje politikams būtų pavykę nuslėpti daug blogų dalykų ir reiškinių. Atrodo, jau praėjo trisdešimt metų gyvenant laisvėje ir laisvai spaudai niekas neturėtų grėsti, o žurnalistai turėtų būti visuomenėje itin gerbiami, nes jie atstovauja visuomenės interesui apie valdžią žinoti viską, ypač apie jos daromas klaidas. Per trisdešimt metų Lietuvą valdė įvairios politinės partijos. Visos jos be išimties padarė gerų darbų, bet dažnai ir klydo. 2016 m. į valdžią atėjus Valstiečių ir žaliųjų sąjungai susidarė toks įspūdis, kad spauda turi vėl iš naujo apginti savo teisę kritikuoti valdžią. Nė viena anksčiau Lietuvą valdžiusi politinė jėga taip jautriai ir skausmingai nereagavo į kritiką kaip valstiečiai ir jų vadas R. Karbauskis. Tai lėmė daug priežasčių, bet svarbiausia iš jų ta, kad valstiečiai save laikė ir tebelaiko vienintele teisinga ir neklystančia politine jėga.
Šiandien norėtųsi pakalbėti apie Lazdijų rajoną, kur praėjusių metų pavasarį savivaldos rinkimus laimėjo valstiečiai, o mere tapo jų atstovė A. Miškinienė. Atrodytų, pagaliau išmušė jų valanda ir visi koziriai jų rankose: tik imk ir valdyk. Juk palankesnių sąlygų vargu ar bus. Visos buvusios rajono valdžios iki tol prisidėjo prie Lazdijų rajono progreso ir klestėjimo. Bet visos jos klydo ir buvo aštriai kritikuojamos spaudos. Bene daugiausia kritikos sulaukė ilgai valdžioje buvęs meras A. Margelis ir jo vadovaujamas Lazdijų konservatorių skyrius.
Visiškai natūralu, kad į valdžią atėjus valstiečiams ir merei A. Miškinienei, jiems pradėjus dirbti, klaidų padarė ir ši politinė jėga. Juk kas nedirba, tas neklysta. Atrodo, viskas demokratijoje taip ir turi būti – valdžia dirba, o spauda pamato iškylančias problemas, padarytas klaidas ir jas paviešina. Bet valstiečiai kitaip nei kitos rajoną valdžiusios partijos – klaidų nepripažįsta ir visą kritiką vadina purvo liejimu. Įspūdis toks, lyg Lazdijų rajonas būtų Indija, o valstiečių valdžia šventa karvė, kurios, gink Dieve, jokiu būdu negalima kritikuoti. Tad pagal rajono valstiečių logiką Lazdijuose yra tokia realybė: rajono valdžia daro vien gerus darbus, o žurnalistai, tiksliau pasakius, vienas iš jų, kritikuoja valdžią, lyg tai būtų itin didelis nusikaltimas demokratinėje valstybėje. Tik Lazdijų rajono valstiečiai ir merė A. Miškinienė turėtų įsidėmėti, kad geriau vienas atviras kritikas nei šimtas padlaižių ir suokiančių lakštingalų.
Ypač stebina Lazdijų valstiečių skyriaus pirmininko B. Rūtelionio teiginiai. Tik kalbėdamas ponas Benius turėtų būti sąžiningas iki galo ir nepamiršti netolimos praeities. B. Rūtelionis itin piktinasi žurnalisto kritika, bet ima ir pamiršta, kad praeityje pats itin aštriai ir aršiai kritikavo buvusį merą A. Margelį. Ne tik kritikavo, bet ir liejo ant jo purvą milžiniškais kiekiais. Apskritai neduoda ramybės toks klausimas: už ką Benius taip aršiai nekenčia A. Margelio? Ką tokio itin blogo pastarasis padarė B. Rūtelioniui? To turbūt nežino net pats Benius. Be to, A. Margelio jau seniai nėra valdžioje, gal jau jį reikėtų pamiršti ir pasakyti kažką naujo. Deja, kiek beskaitytum B. Rūtelionio reiškiamas nuomones laikraštyje, neišgirsi nieko naujo: tos pačios jau daug sykių girdėtos kalbos ir verksmai dėl niekšų žurnalistų ir A. Margelio. Beniau, gal nustokite mokyti raštingus žurnalistus rašyti, nes jie juk nemoko jūsų ūkininkauti. Kai kiekvienas dirbs savo darbą ir valdžia kuo mažiau kišis į kitų profesijų atstovų gyvenimą, tuomet mūsų šalis ir rajonas iš tiesų suklestės.
Bet tikriausiai B. Rūtelionis kitaip nemoka, ir naivu būtų tikėtis, kad jis nors truputį pasikeis. Juk kartą pabuvęs kolchozo pirmininku vargu ar atsikratysi kai kurių įpročių. Sovietmečiu buvo viena teisinga komunistų partija ir viena tiesa. Gal Beniui ir dabar atrodo, kad tėra vienintelė teisinga valstiečių partija ir viena jos tiesa? Kažkaip kraupu darosi pagalvojus, kad taip mąstantis žmogus yra Lazdijų rajono valstiečių skyriaus pirmininkas. Juk jo elgesys ir kalbos, kuriose jis niekaip nenustoja ieškoti priešų, primena patį gūdžiausią sovietmetį.
O juk po praėjusį pavasarį valstiečių laimėtų savivaldos ir mero rinkimų viskas turėjo būti taip gera ir gražu. Juk Benius ir jo vadovaujami valstiečiai net asmeninę žurnalistę turi. Tad niekas neturėjo temdyti giedros žalios padangės virš Lazdijų rajono. Gal ne veltui Benius, anksčiau minėjęs apie pasitraukimą iš politikos, įgavo antrą kvėpavimą ir lyg ant sparnų beveik kiekvieną dieną lankosi savivaldybėje. Juk jo vadovaujamame kolchoze tikrai kur nors kabėjo šūkis apie atėjusįjį visiems laikams. Bet tegul Benius nepamiršta, kad nei jis, nei valstiečiai nebus Lazdijų valdžioje visiems laikams ir niekada nebus taip, kad laisva spauda nerašytų apie valdžios daromas klaidas.           

Algimantas Mikelionis