A. Mikelionis: be valdžios kritikos demokratija yra žlugusi

Mūsų šalis jau beveik trisdešimt metų yra laisva, demokratinė ir nepriklausoma valstybė. Iš visų Lietuvoje galiojančių laisvių svarbiausia – žodžio laisvė. Politikai valdo valstybę ir laisvai reiškia savo pažiūras ir nuomones, t. y. politikuoja, o žurnalistai juos kritikuoja. Kai paprastas žmogus tampa politiku – respublikinės ar vietinės reikšmės, jam įsigalioja jau visiškai kiti standartai – jis tampa viešu asmeniu. Jo elgesys ir veikla įdėmiai stebimi, ir tai susiję ne tik su politiniais sprendimais bei veikla, bet ir asmeniniu gyvenimu.
Neseniai sukako pusė metų, kai „žalieji valstiečiai“, laimėję rinkimus ir sudarę valdančiąją koaliciją, vadovauja Lazdijų rajonui, o mere dirba jų jaunoji politikė A. Miškinienė. Šiai savivaldos naujokei pusmetis valdžioje nebuvo lengvas, nes ji pirmą kartą susidūrė su dideliu žiniasklaidos dėmesiu ir savo veiklos bei priimtų  sprendimų kritika. Tai yra visiškai normalus ir nieko nestebinantis reiškinys šimtametes demokratijos tradicijas turinčiose laisvose Vakarų Europos ir kitose laisvojo pasaulio šalyse. Tik jose elgesio standartai, taikomi politikams, yra dar aukštesni, o žiniasklaidos kritika dar aštresnė ir aršesnė.
2016 m. laimėję Seimo rinkimus į valdžią atėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ne tik pirmų, bet ir antrų bei trečių „žaliųjų valstiečių“ valdymo metų laikotarpiu labai stebino ir tebestebina jų reakcija į žiniasklaidos ir visuomenės kritiką. Šios politinės jėgos vadas R. Karbauskis į visiškai pagrįstą kritiką reagavo ir reaguoja itin prastai ir netinkamai, o savo vadovaujamos sąjungos narius net stengėsi įbauginti žiniasklaida, kuri neva nori beatodairiškai susidoroti su politikos naujokais ir net jų šeimomis. Valstiečiai, matyt, tokios kritikos nesitikėjo. Valstiečių vadovaujamos sąjungos nariai visuomenei bandė ir bando įteigti, kad jeigu ne žiniasklaidos puolimas ir „išgalvota“ kritika, kuri trukdo atlikti įprastus darbus, viskas būtų gerai.
Šiemet Lazdijų rajono mere tapus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovei A. Miškinienei pagalvojau, ar ši politikė nekartos savo partijos pirmininko R. Karbauskio klaidų. Juk ne veltui yra pasakyta: kaip danguje, taip ir žemėje. Deja, į kiek rimtesnę žiniasklaidos kritiką ponia A. Miškinienė sureagavo ypač jautriai ir neadekvačiai. Galima net pasakyti, kad labai panašiai, kaip į žiniasklaidos kritiką reaguoja R. Karbauskis. Šis politikas, užuot su žiniasklaida bendravęs konstruktyviai, liguistai reaguoja į bet kokią kritiką ir dėl visų „valstiečių“ bėdų kaltina ką tik nori, bet ne savo partiją ir save. Į kur nuvedė toks „valstiečių“ vado elgesys? Jis tapo pačiu nepopuliariausiu Lietuvos politiku, o Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai tapo patys prasčiausi per visą buvimo valdžioje laiką. Iš to ponia A. Miškinienė galėtų padaryti išvadas ir elgtis kitaip nei partijos pirmininkas, nes jo elgesys yra itin prastas pavyzdys. R. Karbauskis, paskendęs savo asmeninėse ambicijose ir principuose, atrodo kaip niekad nykiai ir apgailėtinai.
Na, Lazdijų rajono merė A. Miškinienė dar jauna ir tik pusmetį praleido vadovaudama rajonui, bet negi šalia neatsirado patyrusių politikų ar viešųjų ryšių specialistų (nebūtinai iš Lazdijų rajono), kurie būtų patarę mūsų merei, kaip tvarkytis su žiniasklaidos kritika. Juk tik pasakyti, kad viskas gerai, tik štai ta spauda viską gadina, toli gražu nepakanka. Tai yra tiesiog akla ir niekur nevedanti gynyba. Visi politikai turi suprasti, kad jų reikalas yra politikuoti, o žurnalistų reikalas yra apie tai rašyti ir kritikuoti. Politiku turi būti toks žmogus, kuris sugeba ramiai išklausyti kitokią nuomonę ir į kritiką moka reaguoti adekvačiai. Politika turi būti palikta mokantiems išklausyti, ramiai, kultūringai ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę, surasti kompromisą ir tolerantiškiems kitai nuomonei žmonėms.

Algimantas Mikelionis