Mikniškiuose gyvenančią senjorą baugina žiema be vandens

Į redakciją kreipėsi Ona Busilienė, 71 metų Mikniškių kaimo gyventoja, tikindama, jog ją neramina ateinanti žiema, kuri, ko gero, vėl bus be vandens.
Nuvykus pas ponią Oną, pirmiausia atsukome vandens čiaupą norėdami įsitikinti, bėga ar nebėga  vanduo Mikniškiuose. Mano akyse šiek tiek pradėjusi tekėti srovė pamažu mažėjo, kol visai nustojo. Stiklinė vandens – ne daugiau. „Laša arba visai nebūna“, – tarsteli senjora. Pasak jos, čia jiems su tuo vandeniu, kaip tam paskutiniam paršeliui: papas palei š...
„Esu pirmos grupės invalidė, man pastoviai daromos dializės“, – pasakoja senjora, tuoj atnešdama krepšį vaistų.  „Aibės“ krepšys – kone pilnas medikamentų. „Atrodau gal gerai, kaip sakote, bet kiek ligų turiu, kad jūs žinotumėte. Kaune klinikose gulėjau“, – vis pasakoja senjora.
 Moteris pasisako, jog gyvena ne viena. Kartu su ja – sūnaus Vidmanto šeima: žmona Neringa ir trys vaikai. Tad vandens išties reikia ir nemažai. Dabar jiems itin pagelbstintys kaimynai, mat jie turintys savus vandens gręžinius. „Vlada ir Zenonas Busilai prileisdavo vandens į talpą. Geranoriškai, nors siūliau sumokėti, tačiau neėmė pinigų. Dabar kiti kaimynai prileidžia. Taip ir verčiamės. Taupydami“, – pasakoja O. Busilienė.
Tuose pačiuose namuose gyvena ir senjoros globėjas Rimantas Matusevičius – 74 metų vyriškis, bet bidoną vandens, anot jo, į „točką“ įsidėjęs parvežantis iš negyvenamos sodybos. Dabar, sako vyriškis, dar nieko, bet kas bus, kai ateis žiema: „Tada būna slidu, keliukas „ledinis“, nors valomas, bet vis tiek slidu“.
Onutė tikina, kad skalbti automatine skalbimo mašina neįmanoma dėl vandens stygiaus:  „Vieną jau sudeginome“.
O kur maudosi? „Nešamės kibirais, pilamės į vonią, bet aš jau nepajėgiu įlipti. Vonioje negaliu maudytis, tik po dušu. Dabar voniukėje“,– pasakoja senjora apie maudynes, kurios nejučia grąžina į praeitį. Išsikasti savąjį gręžinį, anot senjoros, ne jų kišenei. „Pardaviau žemes, bet atidaviau skolas ir tų pinigų neliko. Pinigų savam gręžiniui mes neturime“, – tikina senjora. Ji pasakoja, kad jos amžiną atilsį vyras Antanas dar kolūkio laikais “Mikniškių vandenį“ prižiūrėdavo. „Taisydavo, tikrindavo“, – prisimena ji, o ir vandens tuomet turėdavę, didelių problemų nebūdavę.
Sodyboje nėra ir šulinio. Tiesa, juos kasantis šios šeimos giminaitis sakė, kad vieno žiedo įleidimas kainuoja apie 45 eurus. Mikniškiuose vieni gyventojai turi savus vandens gręžinius, daugelis ūkininkauja, tad kitaip neišsiverstų,  tačiau senasis dar sovietmečio gręžinys netenkina tų, kurie neturi „savo vandens“. „Merė tada sakė, kad reikia žemės naujam gręžiniui. Aš galiu duoti savos, tik tegul kasa“, – siūlo Onutė.
 Buvęs Mikniškių kaimo seniūnaitis Valdas Busila rodė dokumentus su nutarimu  aplinkinių kaimų (Rolių, Maišymų, Naujosios Kirsnos), tarp jų ir Mikniškių, gyvenvietėse esančius artezinius gręžinius ir vandens bokštus paskirti tiems, kurie tose gyvenvietėse naudojasi vandeniu. „Tai privatus  pajininkų turtas“, – patvirtina Šeštokų seniūnijos seniūnė, Mikniškių kaimo bendruomenės pirmininkė Liana Audzevičienė. Dokumentuose pajininkų pavardės: jų gal kokie 45. Yra dokumentas, įrodantis, jog kreiptasi ir į Lazdijų rajono savivaldybę su prašymu perduoti artezinį gręžinį Mikniškiuose Lazdijų rajono savivaldybės žinion.
Tad kaip vis tik  bus su tuo vandeniu, klausia ne juokais susirūpinusi senjora Ona Busilienė. Juolab kad Lazdijų rajono savivaldybės vadovai merė Ausma Miškinienė, vicemeras Audrius Klėjus patys buvo atvykę į Mikniškius, tad puikiai žino situaciją. Tuomet pažadėjo iškasti naują vandens gręžinį. Ar pažadai bus ištesėti, rūpi senjorai.
„Merės  rūpesčiu vanduo kurį laiką buvo atvežamas, dabar nuvažiavau į UAB “Lazdijų vanduo”, tai sakė, kad gali atvežti, bet kainuos apie 40 eurų. Tiek mokėti mes neišgalime“, – sako Rimantas Matusevičius.
Pakalbintas UAB „Lazdijų vanduo“ direktorius Eimantas Zaburas patvirtino, jog Mikniškių jie neaptarnaujantys, mat jie nėra priskirti jų žinion. Vandens gali atvežti. Kiek kainuos? Anot direktoriaus, galima nesunkiai paskaičiuoti.
Paklaustas Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Audrius Klėjus patikino, kad puikiai žinantis Mikniškių problemas dėl vandens. Anot jo, reikalai jau pasistūmėję į priekį: „Surasti du sklypai valstybinės žemės, kur galėtų būti vandens gręžinys“. Vicemeras tikisi, kad gręžinys bus dar šiais metais, tačiau ar bus įmanoma prisijungti prie senų trasų – neaišku.
Kiek kainuos naujasis gręžinys? Anot vicemero, tai nebus dideli pinigai, o kaina paaiškės, kai bus skelbiamas konkursas gręžiniui įrengti. „Tai mūsų funkcija – mes privalome daryti“, – patikino Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Audrius Klėjus,  suteikdamas viltį tiems Mikniškių gyventojams, kuriems vandens labiausiai reikia.
Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“