Netikėtai įlūžus muziejaus darbuotojai, atsivėrė rūsio skliautas

Lazdijų tremtiniai aplankė savo buvusią būstinę: neaiškumų dėl jos pardavimo daug, atsakymų nežino nei buvę, nei dabartiniai rajono vadovai.

Po to, kai praėjusią savaitę „Lazdijų žvaigždė“ rajono gyventojus informavo apie tai, kad pastatas Lazdijuose, Vytauto g. 11, kuriame ilgus metus veikė visoje šalyje kažkada žinomas politinių kalinių ir tremtinių muziejus „Kraujo takais“, yra parduotas, be stogo virš galvos likę Lietuvos politinių kalinių sąjungos Lazdijų skyriaus nariai Vytautas Leskevičius, šio skyriaus pirmininkas, ir Zuzana Urbonaitė, muziejaus darbuotojų padedami, vakar ryžosi aplankyti savo būstinės (dabar – jau buvusios) patalpas. Jie nutarė pasidomėti, ar ten yra kas nors likę iš ilgus metus jų kauptų eksponatų, pirktų baldų, žmonių šiam muziejui kadaise suaukotų daiktų, tarp kurių – istorinius momentus įamžinusios nuotraukos, šeimos relikvijos, iš Sibiro parsivežti kad ir nelabai vertingi, bet jiems brangūs daiktai. Pasikvietė ir „Lazdijų žvaigždės“ atstovus.

Užėję į pastatą Z. Urbonaitė ir V. Leskevičius apėjo ne tik savo – ir kitus kabinetus. Prisiminė žmonių pasakojimus apie tai, kaip jie šiame pastate, šiuose kabinetuose, buvo tardomi. V. Leskevičius netgi duris parodė, kur vienam iš jo pažįstamų KGB tardytojai pirštus į tarpdurį kišo, taip bandydami išgauti prisipažinimą. 

Akį rėžė skylė grindyse. Ji atsivėrė, kai viena muziejaus darbuotojų čia netikėtai įlūžo. Tada ir pasimatė po grindimis esančio rūsio skliautas. Kas rūsyje – niekas nežino, visi įėjimai paslėpti po grindimis, kurios buvo sudėtos remontuojant pastatą prieš kelis dešimtmečius. 

Mažame kabinete, kuriame kadaise, tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo, buvo įsikūrusi Politinių kalinių ir tremtinių Lazdijų skyriaus vadovybė, jie surado seifą, kurio raktus atsinešė V. Leskevičius. O seife rado ne tik šio pastato inventorinę bylą, bet ir skyriaus antspaudą, keletą skyriaus narių susirinkimų protokolų, 2003 metais darytos turto inventorizacijos dokumentus. Taip pat – ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Lazdijų skyriaus šilkinę vėliavą. 

Rastus daiktus jie kol kas paliko seife, Vytauto g. 11, pastate. Nors kažin ar tas seifas jiems dabar, kai pastatas jau parduotas, priklauso?

Plačiau - šios savaitės ,,Lazdijų žvaigždėje" (2025-01-24).

P. S. Ši Vytauto g. 11 istorija jau virto detektyvu, į kurį įsitraukia vis daugiau rajono gyventojų. „Lazdijų žvaigždė“ dar tęs savo tyrimą ir atsakys į klausimus: kokiu pagrindu pastatas, skirtas rajono politiniams kaliniams, tremtiniams, buvo atiduotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai? O svarbiausia – kas nupirko jį ir ką ketina jame – vietoje, kur buvo tardomi, kankinami ir gal net mirė už Lietuvos laisvę kovoję žmonės, – daryti?