Socialdemokratas Kęstutis Bartuškevičius: „Rizikinga buvo palikti „Nemuno Aušrą“ ant atsarginių suolelio...“

Seimo dėlionė baigta, išrinktieji Seimo nariai prisiekė, valdančiosios koalicijos sutartis, nerimstant politologų ir aktyvių šalies piliečių aistroms, pasirašyta. Mums, stebintiems situaciją iš šalies, ji atrodo vienokia. Tiems, kurie dėl savo užimamų pareigų ar pozicijų yra arčiau išrinktųjų į Seimą – kitokia.

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos centrinėje būstinėje Vilniuje dirbantis projektų vadovu Kęstutis Bartuškevičius yra po Seimo rinkimų dažnai matomas šalia savo bendražygių. Jis pats buvo kandidatu į Seimą šiuose rinkimuose. Ir nors nebuvo išrinktas, puikiai supranta, kokie sprendimai ir kodėl būtent tokie gimsta formuojant valdančiąją daugumą bei Vyriausybę. Todėl „Lazdijų žvaigždė“ šiandien jį ir kalbina.

– Esate vienas iš rajono savivaldybės tarybos narių, pats kandidatavęs Socialdemokratų partijos sąraše rinkimuose į Seimą. Ar esate patenkintas rinkimų rezultatais? Ar jie galėjo būti dar geresni, ypač – Lazdijų rajone? Ar daug gavote pirmumo balsų savo gimtinėje?

– Visų pirma nuoširdžiai dėkoju visiems, dalyvavusiems Seimo rinkimuose. Ačiū visiems Lazdijų rajono žmonėms, atidavusiems balsus už socialdemokratus. Tai pirmas kartas, kai dalyvauju rinkimuose Lietuvos mastu. Manau, kad mano asmeninis rezultatas tikrai galėjo būti ir geresnis, bet bendrą rezultatą vertinu tikrai labai gerai.

Ar daug gavau pirmumo balsų savo gimtinėje? Man atrodo, kad labai daug. Kiti gal iš to ir pasijuoks, bet, būnant jaunam politikui, kiekvienas balsas labai svarbus. O mūsų Jotvingių apygardoje už mane balsavo 160 kraštiečių. Tai didžiausias mano įvertinimas ir už tai aš esu labai dėkingas.

– Dėl valdančiosios daugumos koalicijos jau susitarta. Ar ir Jūs manote, kad tokie koalicijos partneriai buvo geriausi socialdemokratams ir kodėl?

– Nesu naivus ir žinau, kad kitaip suformuoti valdančiąją koaliciją būtų buvę sunku. Iš patirties žinau, kad koalicija su Liberalų sąjūdžiu būtų sunkiai perkandama daliai mūsų partiečių ir rinkėjų. Čia kalbu ir apie Liberalų sąjūdžio koaliciją su praėjusioje kadencijoje buvusiais konservatoriais,  ir apie liberaliąją politinę darbotvarkę, kuri neturi nieko bendro su bene svarbiausiais socialdemokratų programiniais prioritetais.

Tuo tarpu koalicija su LVŽS ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ būtų tikusi ir mūsų rinkėjams, ir, matyt, didžiajai daliai Lietuvos. Tačiau, kaip jūs puikiai žinote, ji nebūtų tikusi patiems demokratams. Turiu prisipažinti: asmeniškumai tarp šių partijų lyderių mane visada glumino. Esu pripratęs politikoje artimai dirbti su konkurentais – žmonėmis, kurie nebūtinai linki man paties geriausio – tad visada stebiuosi, kai politikai pasirenka asmeniškumus, o ne rezultatą.

Šiuo atveju demokratų ultimatumai sugriovė LSDP + Demokratai + LVŽS koaliciją. Ir nors iki paskutinės minutės tikėjau, kad tokia koalicija yra įmanoma, galiausiai reikėjo pripažinti, kad ji nėra reali.

– Dauguma Seimo opozicijos ir Europos lyderių socialdemokratus prie sienos kala dėl vieno koalicijos partnerių – Remigijaus Žemaitaičio ir jo vadovaujamos partijos „Nemuno Aušra“. Kaip Jūs asmeniškai vertinate tokį savo bendražygių pasirinkimą?

– Kaip jau ir minėjau, nesu naivus ir suprantu, kad kitaip suformuoti valdančiąją koaliciją būtų buvę sunku. Gal galėjo būti ir kitoks variantas: galbūt socialdemokratai galėjo į koaliciją pakviesti demokratus, užsitikrinti „pabiručių“ ir neasocijuotų Seimo narių palaikymą, taip pat – susitarti su „Nemuno Aušros“ frakcija dėl palaikymo svarbiais klausimais be prijungimo į koaliciją. Kitaip tariant, galima buvo palikti „Nemuno Aušrą“ ant atsarginių suolelio. Tai – rizikingas variantas, bet, mano galva, visiškai realus.

Puikus pavyzdys yra Tido sutartis Švedijoje, kuri leido labai skirtingas ideologijas turinčioms frakcijoms sukurti koaliciją ir kartu sudėti saugiklius radikaliosioms politinėms jėgoms. Šios sutarties sąlyga – dešinieji Švedijos demokratai sutiko nedirbti Vyriausybėje ir neturėti savo ministrų. Tokie susitarimai Skandinavijos šalyse yra gan populiarūs, tačiau čia, Lietuvoje, mes tiesiog esame prie to nepratę ir partijų lyderiai nusprendė, kad tokia koalicija yra tiesiog netvari. Puikiai suprantame, kad šiuo metu mums reikia veikiančios valstybės, todėl buvo pasirinktas gal ir ne pats geriausias variantas, bet racionalus ir užtikrinantis stabilų darbą.

– Gal esate asmeniškai pažįstamas su Remigijumi Žemaitaičiu? O gal šiaip yra tekę su juo bendrauti? Ar jis išties yra toks baisus ir nepatikimas žmogus, kaip jį bando parodyti kai kurie Seimo nariai, politologai? Beje, žiniasklaida – taip pat. Jūs, kaip futbolo teisėjas, ar manote, kad jis būtų geras žaidėjas futbolo komandoje, žinoma, jei žaistų?

– Tikrai Remigijaus Žemaitaičio nepažįstu, yra tekę kelis kartus prasilenkti, todėl apie jį kažką daugiau pasakyti nelabai ir galiu. Kalbant apie futbolą ir teisėjo darbą. Keista situacija, ne visada geriausi žaidėjai yra geriausi draugai teisėjams. Todėl manau, kad žaidėjas jis tikrai būtų neblogas, tačiau teisėjui reikėtų nemažai pastangų įdėti norint jį suvaldyti.

– Kur, Jūsų nuomone, vis tik slypi Žemaitaičio populiarumo priežastis? Juk jo vadovaujama partija laimėjo pakankamai daug Seimo mandatų. Tai rodo, kad rinkėjus jis sugebėjo kažkuo įtikinti, patraukti. Tai kuo?

– Šiuo metu didelė dalis Vakarų valstybių susiduria su augančiu politinio populizmo fenomenu. Visuomenės susiskaldymas visoje Europoje gilėja ir populistai tuo naudojasi – jie sukuria įvaizdį, esą jie kovoja prieš sistemines, tradicines politines jėgas ir taip mobilizuoja savo rinkėją.  

R. Žemaitaitis ir jo partija „Nemuno Aušra“ yra būtent tokia politinė organizacija, kuri sugebėjo per itin trumpą laikotarpį – vos per metus – užsitikrinti milžinišką palaikymą ir išsikovoti net 20 mandatų Lietuvos Parlamente. Tai jie padarė labai aktyviai kritikuodami tradicines politines jėgas – konservatorius ir liberalus.

 „Nemuno Aušros“ partiją žmonės rinko ir dėl to, kad jie labai aktyviai kalbėjo apie socialinį teisingumą, apie paramą šeimoms ir didesnes investicijas į viešąjį sektorių. Taip, „Nemuno Aušros“ lyderis R. Žemaitaitis dažnai išsišoka, vartoja poliarizuojančią retoriką, tačiau tikrai ne jo kartais neapgalvoti žodžiai nulėmė rezultatus rinkimuose. Žmonės balsavo už „Nemuno Aušrą“ būtent dėl to, kad jie taip pat kalbėjo apie socialinį teisingumą, paramą šeimoms, pažeidžiamoms grupėms. Ir būtent šiuos jų tikslus palaikė beveik 200 tūkst. mūsų valstybės piliečių.

– Pabandykime paspėlioti, kiek truks ši dabar sudaryta koalicija. Ar tikite visų koalicijos sutartį pasirašiusių lyderių geranoriškumu?  

– Spėlioti nesinori, bet tikiu, kad tai bus tvirta koalicija, kuri dirbs visą kadenciją ir prisiims atsakomybę. Šitos trys koalicijos sutartį pasirašiusios partijos turi didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Balsavo virš pusės milijono žmonių būtent už šias tris partijas. Reikia tikėti, kartu ir pasitikėti. Juk tikslas yra bendras, tai mes įrašėme ir savo koalicinėje sutartyje: dirbti taip, kad būtų atliepti visi žmonių lūkesčiai įvairiose gyvenimo srityse.

– Dėkojame už pokalbį. Linkime sėkmės, kantrybės, sveikatos ir diplomatijos. Jų reikės visur: ir dirbant rajono savivaldybės taryboje, ir dėliojant prioritetus su Seimo kolegomis Vilniuje. Tikimės sėkmingo bendradarbiavimo su redakcija.

Dalė Vailionytė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-11-15)