T. Savukas: „Nuoširdžiai tikiu, kad tai bus mūsų galutinė stotelė“
![](http://www.lzvaigzde.lt/sites/default/files/styles/naujienos-img/public/field/image/Tomas%20savukas.jpg?itok=KOJwEzAU)
Trisdešimtieji gyvenimo metai T. Savukui buvo ypatingi – jo kompetencijos buvo įvertintos, jis tapo rajono savivaldybės administracijos patarėju.
Visuomet yra smalsu, kuo gyvena, kaip mąsto ir kaip gyvenimą Lazdijuose mato valdžios žmonės. Šįkart pokalbiui pakvietėme vieną jauniausių iš savivaldybės vadovų komandos – administracijos patarėją Tomą Savuką. Kaip sekasi jam vadovo kėdėje? Ar nesigaili, kad, turėjęs puikias galimybes gyventi ir dirbti šalies sostinėje, šiandien jis su šeima mėgaujasi Lazdijų ramybe? Ką jis gali patarti jauniems žmonėms, nežinantiems Lazdijų krašto privalumų ir potencialo? Apie visa tai – šiame pokalbyje.
– Pastaruoju metu Lazdijuose pastebime džiuginančią tendenciją – kyla individualūs gyvenamieji namai, kuriuos statosi jaunos šeimos. O rajono savivaldybės administracinio pastato koridoriuose šmėžuoja vis daugiau jaunų veidų, vis daugiau gabių specialistų sugrįžta į Lazdijus ir renkasi darbą jos įstaigose. Vienas tokių esate Jūs, paragavęs sostinės gyventojo duonos, tačiau greitai nusprendęs sukti atgal, į gimtąjį rajoną. Kokios pagrindinės buvo tokio Jūsų apsisprendimo priežastys?
– Pradėkime nuo priešistorės, kas paskatino išvykti į Vilnių. Tai galėčiau pavadinti jaunatvišku maksimalizmu. Atrodė, kad ten yra neatrastas idealus gyvenimas dideliame mieste, daug pramogų, kitos galimybės siekti karjeros tikslų ir save realizuoti. Ir išties tai buvo sėkmingas, daug naujų patirčių kupinas etapas. Tačiau visą grožį nuolatos lydėjo ir kita realybės pusė: automobilių spūstys, gailestis jose praleidžiamo laiko, artimųjų ir savo krašto ilgesys. Kertinis momentas buvo dukros gimimas, kai pradėjome galvoti apie darželį, mokyklą, darbus, savirealizaciją ir viso to kontekstą šeimos gyvenime. Matydami skirtumus tarp Lazdijų ir Vilniaus savo prioritetams bei gavę pasiūlymą dirbti Alytuje, nedvejojome, nes jau buvome supratę, kad norime grįžti gyventi į Lazdijų rajoną, ir tam atsirado pats tinkamiausias laikas.
– Jau ilgiau nei pusmetis dirbate Lazdijų rajono savivaldybės administracijos patarėju. Pareigybė nauja, iki šių metų tokios mūsų savivaldybėje nėra buvę. Papasakokite plačiau apie savo darbą: kurios sritys yra Jums priskirtos, kokiai veiklai daugiausia skiriate dėmesio.
– Pagrindiniai man priskirti klausimai yra teisė, viešieji pirkimai, architektūra ir infrastruktūra. Visos šios sritys yra tikrai svarbios ir reikšmingos tiek vidinėje savivaldybės administracijos veikloje, tiek mūsų krašto žmonių gyvenime. Tačiau šiuo metu opiausia ir daugiausia rajono gyventojų interesų sulaukianti yra infrastruktūros sritis, todėl dabar didelį dėmesį skiriu būtent jai.
– Jūsų kabinetas beveik nuolat užimtas: darbus aptariate su skyrių vedėjais, savivaldybės administracijos darbuotojais, seniūnais. Kokios pagalbos, patarimų jiems dažniausiai reikia?
– Tikrai dažnai su kolegomis sprendžiu įvairius einamuosius klausimus, aptariame tam tikrų darbų procesus. Tačiau taip pat dažnai būna reikalingi principiniai sprendimai, bendros vizijos kūrimas, kad visi kartu žiūrėtumėme viena kryptimi. Manau, visiems yra suprantama, kad tiek savivaldybės biudžetas, tiek administraciniai resursai yra riboti. Nors labai norėtume gerinti visas sritis, tačiau turime susidėlioti aiškius prioritetus ir palaipsniui judėti tikslų link. Tai kasdien ir darome.
– Esate vienas jauniausių kada nors savivaldybės vadovų komandoje dirbusių žmonių. Ar tai nėra kliūtis bendraujant su gerokai vyresniais kolegomis? Ar jie pasitiki Jūsų kompetencijomis, žiniomis bei autoritetu?
– Nors ir esu jaunosios kartos atstovas savivaldybėje, tačiau turiu nemažai patirties, nes savivaldoje įvairiose pozicijose dirbu jau 7-erius metus. Manau, kad su vyresniais kolegomis puikiai sutariame ir amžiaus skirtumas nesukelia nei man, nei jiems diskomforto: visgi mes, kaip ir minėjote, esame kolegos, todėl daug diskutuojame, tariamės ir priimame tik išdiskutuotus ir bendrus sprendimus. Kalbant apie kolegų pasitikėjimą, manau, kad jie manimi pasitiki, kadangi esu gana tiesmukiškas ir nemėgstu dviprasmybių, visada siekiu ištesėti duotą žodį ir prisiimti atsakomybę už sprendimus.
– Esate vienas iš savivaldybės administracijos vadovų. Kokias matote stipriąsias savivaldybės kolektyvo puses? Kas galėtų būti geriau?
– Savivaldybės kolektyvas tikrai nuoširdžiai siekia ir dirba tam, kad Lazdijų krašte būtų gera dirbti, gyventi ir ilsėtis. Tai viena didžiausių stiprybių, kuri vienija visą komandą. Visada galima rasti smulkių, techninių klausimų, kur ir kas galėtų būti geriau, kitaip ar turėjo būti padaryta vakar. Bet tai tik smulkmenos, iš kurių kasdien mokomės darbo procese.
– Ar Jūsų šeimos planuose Lazdijai yra galutinė stotelė? Ar jau turite įsigiję nuosavą būstą? Kokie pagrindiniai Jūsų argumentai būtų jauniems žmonėms, kviečiant juos gyventi, dirbti, kurti savo verslus Lazdijų krašte?
– Galiu drąsiai pasakyti, jog su šeima esame laimingi gyvendami Lazdijuose ir galėdami dirbti savo krašto labui. Turime įsigiję ir nuosavą būstą. Nuoširdžiai tikiu, kad tai bus mūsų galutinė stotelė.
Kviesdamas jaunus žmones kurtis Lazdijų krašte, paminėsiu kelis, mano akimis, vienus svarbiausių argumentų: nepaprasto grožio gamta, nuolat gerėjanti švietimo kokybė, patogus susisiekimas, įvairios saviraiškos galimybės saviveikloje ir kitose veiklose. Taip pat manau, kad mūsų kraštas dar turi daug potencialo turizmo srityje, kur gali kurtis nauji objektai ar atsirasti šiam sektoriui skirtos paslaugos. Gamybos įmonėms taip pat turime patogią infrastruktūrą, t. y. susisiekimą su Lenkija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis, geležinkelio liniją. Lazdijų rajono savivaldybė teikia paramą smulkiajam verslui, sporto srityje veikiantiems subjektams, nevyriausybinėms organizacijoms ir kt. Tai tik nedidelė dalis priemonių, kurios yra reikšmingos ir gali padėti patogiai įsikurti ar pradėti verslą Lazdijų krašte.
Dalė Vailionytė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-11-08)
Komentarai
O tai jis jau su Ausma gyvena
Nu ir kas ta žmona iš
O ką žmona, ji pradėjo kilti
O ar neužsimanis šitas ponas
Tomai, pasakyk ks atsitiko su
Gal tuo pačiu merė galėtų