R. Sadauskas-Kvietkevičius: po rinkimų

Štai ir viskas. Prieš kelias dienas po savo kiemo uosiais jaučiausi tarsi po bažnyčios skliautais, o dabar plikos jų šakos, iškeltos į dangų, primena kaulėtus pajuodusių griaučių pirštus. Visą rudenį būrys kandidatų pasitikėjimo kupinais veidais žvelgė į mus iš skelbimų lentų, o šiandien vėjas blaško paskutinius jų draiskalus. Tik vienoje lentoje pastebėjau ir neatsispyriau pagundai nufotografuoti paslaptingą užrašą, atspausdintą juodomis raidėmis ant balto popieriaus lapo: „Už valdžias, kad galėtume ramiai gyventi.“

To ramaus gyvenimo ilgesys šiemet ir neužrašytas tvyrojo ore. Būtent jis pavasarį paskatino didele persvara perrinkti antrai prezidento kadencijai Gitaną Nausėdą, o Seimo rinkimus iš balsavimo už kažkurią mėgstamą politinę jėgą pavertė balsavimu prieš konservatorius. Po pandemijos, migrantų krizės, karo, infliacijos šuolių kitaip ir negalėjo būti. Buvę valdžioje politikai neišvengiamai įkūnijo viską, kas per 4 metus netikėtai mus užklupo, apkartino gyvenimą ir neleido užmigti naktimis. Todėl keršto balsavimas taip pat buvo neišvengiamas.

Kol šitas laikraščio numeris bus atspausdintas, Lietuva tikriausiai jau matys naujos valdančiosios koalicijos kontūrus. O Lazdijai turi išrinktą Jotvingių vienmandatėje apygardoje naują Seimo narį, kuris atstovaus mūsų kraštui ir neabejotinai bus tos valdančiosios koalicijos dalimi.

Net ir žinodamas, kad Linas Urmanavičius pirmiausia yra teisiamo už kyšio davimą Druskininkų mero komandos žmogus, dėjęs parašus ant Vijūnėlės dvaro statybų dokumentų, turiu vilties, kad Lazdijams toks rinkimų rezultatas bus į gera. Pirmiausia todėl, kad rajoną valdanti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ komanda turės valdančiojoje Seimo daugumoje čia išrinktą ir jai kažkiek įsipareigojusį, o gal net dėkingą už paramą politiką. Bus lengviau priminti neišspręstas rajono bėdas, išrūpinti finansavimą mūsų krašto projektams. Todėl pasistengsiu naujajam Seimo nariui tų visų Vijūnėlės reikalų be reikalo neprikaišioti ir vertinti tik tai, ką nuveiks arba nenuveiks mūsų rajonui ir Lietuvai tapęs parlamentaru.

Neišrinkti kandidatai dabar jau gali atvirsti į žmones – rinkimai baigėsi ir nieko vaidinti nebereikia. Ačiū Dievui, mums čia užteko sveikos nuovokos nesusirieti taip, kad po rinkimų negalėtumėme susitikę sveikintis ir žiūrėti į akis. Veisiejų turguje po pirmojo turo jau buvau sutikęs į antrąjį nepatekusį Zenoną Streikų – neprašomas rodė pirkinius ir džiaugėsi pagaliau pailsėsiąs nuo politikos, o paskui atsidusęs prisipažino, kad nelabai norėjo net ir antros kadencijos, o į trečią kandidatavo neturėdamas didelių vilčių, kad be abiejų apygardos savivaldybių vadovų paramos gali būti išrinktas.

Su konservatorių kandidatu Viliumi Semeška rinkimų dieną išvažiavome grybauti. Jam, skirtingai nuo Z. Streikaus, iki pensijos dar toli. Todėl po rinkimų pirmiausia skris pailsėti į šiltuosius kraštus, o tada ims dairytis darbo pagal savo specialybę ir kompetencijas, kurias, būdamas politikoje, papildė žiniomis apie krašto gynybos reikalus. Seimo nario alga nuolatiniams Užimtumo tarnybos klientams gal ir gali atrodyti kaip svajonių pajamos, bet iš tikrųjų vargiai gali konkuruoti su tais atlyginimais, kuriuos vadovaujančias pareigas užimantiems profesionalams moka privatus verslas.

Nenuskurs ir Gabrielius Landsbergis, kurio sprendimas trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų ir Seimo nario mandato atsisakymas sukėlė džiaugsmo bangą visų vien už pavardę jo nekenčiančių lietuvių širdyse. Ne vien tik norėdamas juos paerzinti, bet nuoširdžiai vertindamas G. Landsbergio veiklą pastaruosius 8 metus privalau ištarti: „Ačiū, Gabrieliau.“ Ir pripažinti, kad pasiilgsiu Lietuvos politikoje jo orios laikysenos, oponentų vadintos arogancija. Naujo TS-LKD partijos pirmininko rinkimai gali būti įdomesni net už Seimo rinkimus. Jeigu vadovauti bendražygiams sutiks nuo premjerės pareigų pavargusi ir pastaruoju metu pasidariusi irzloka Ingrida Šimonytė, tai jai teks nelengva užduotis atvesti į partiją kuo daugiau Z kartos žmonių, kad blankus pasirodymas didžiuosiuose miestuose netaptų visišku jų praradimu. Lauryno Kasčiūno pergalės atveju TS-LKD stipriai pasislinktų į dešinę, link tradicinių krikdemiškų vertybių. Dalis liberalesnių rinkėjų dėl to gali nusigręžti, bet gal Laurynui pavyktų įkalbinti grįžti į TS-LKD kažkada ją palikusį Artūrą Margelį, su visa komanda dabar prisišliejusį prie leisgyvės neparlamentinės Krikščionių partijos.

Ačiū ir Laisvės partijai už smagius ketverius metus, bet kur mano legali žolė ir partnerystė? Nėra. Todėl ir jūsų Seime nėra. Dabar būtų pats laikas įvertinti rinkėjų siunčiamą žinią ir nustoti skaldyti liberalių pažiūrų piliečių balsus. O jeigu Liberalų sąjūdžio lyderiams užtektų kilniaširdiškumo pirmiesiems ištiesti ranką ir pakviesti buvusius, bet politinės korupcijos bylos nagrinėjimo metu atsiskyrusius bendražygius sugrįžti, tai gerokai sustiprintų visą mūsų šalies politinę sistemą.

Ką galiu pasakyti apie naująjį Seimą? Vytautas Sinica ir Artūras Zuokas Seime Lietuvai yra mažiau pavojingi negu Vilniaus gatvėse. Remigijaus Žemaitaičio išvis nenorėčiau minėti, nes dar jaučiu kolektyvinę kaltę, kad mes patys, žiniasklaidos žmonės ir viešosios erdvės komentatoriai, jį užauginome maitindami savo dėmesiu.

Jaučiu šiokią tokią piktdžiugą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nesėkmės – 32 vietas dabartiniame Seime turėjusi LVŽS frakcija sumažės iki 8 narių. Dalį nuopelnų už tokį susinaikinimą turėtų prisiimti ir mūsų rajono savivaldybės tarybos narė, tapusi LVŽS komunikacijos koordinatore, Vilma Danauskienė. Pagiežos kupina komunikacija, ypač buvusių bendražygių, atsiskyrusių drauge su Sauliumi Skverneliu, atžvilgiu labiausiai ir sutrukdė valstiečiams. Net ir tie žmonės, kurie neatmetė galimybės dar kartą balsuoti už LVŽS, bjaurėdamiesi nuo jos nusigręžė, matydami, kaip Vilma savo feisbuke vakarais nepelnytai „ėda“ mūsų rajono merę.

Didelė LSDP persvara bent jau suteiks rinkėjams aiškumo, ką po 4 metų reikės kaltinti, jei nesulauks nei progresinių mokesčių, nei regionų atgimimo. O jeigu socialdemokratai sugebės įgyvendinti bent pusę tų pažadų, kurių dosniai pridalijo per rinkimų kampaniją, tai įsitvirtins valdžioje ilgiau negu vienai kadencijai.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-10-31)