A. Mikelionis: kaip ponas A. Klėjus raštingus žmones rašyti moko

Kadangi nesu žurnalistas, o rašytojas, kuris kartą per mėnesį šiame laikraštyje rašo komentarą, tai aš galiu viešai skelbti savo politines pažiūras ir pasakyti, kad iki kaulų smegenų esu dešiniųjų pažiūrų. Tad nesunku nuspėti, kad per kiekvienus rinkimus balsuoju už konservatorius ar liberalus. Todėl galiu patvirtinti, jog noriu, kad Lazdijų rajone kuo geriau sektųsi dešinėms politinėms partijoms. Deja, tenka pasakyti, kad jos išgyvena prastus laikus. Liberalų sąjūdis dabartinėje Lazdijų rajono taryboje neturi nė vieno mandato, o konservatoriai tik du.

Jeigu Liberalų sąjūdžio nepopuliarumą galima paaiškinti tuo, kad gyvename kaimiškame rajone, kur liberalios idėjos nėra populiarios ar net suprantamos vietiniams rinkėjams, tai Lazdijų konservatorių krizė turi daug gilesnes ir sudėtingesnes priežastis. O juk kažkada Lazdijų konservatorių skyrius buvo vienas gausiausių respublikoje, rajono taryboje turėjo daugiau kaip dešimt mandatų.

Ilgą laiką Lazdijų konservatoriams vadovavo ponas A. Margelis, kuris buvo apkaltintas neskaidria veikla ir Lietuvos konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareikalavo, kad ponas Artūras pasitrauktų iš posto. Kadangi pastarasis pats to nepadarė, buvo pašalintas iš Lazdijų konservatorių pirmininko posto. Tuomet Lazdijų konservatorių skyrius skilo pusiau.

Nemažai laiko Lazdijų konservatorių pirmininko poste išbuvo ponas A. Klėjus. Bet pasakyti, kad jam gerai sekėsi, būtų neteisinga. Bent man susidarė įspūdis, kad šis politikas nėra sukurtas būti sėkmingas savo srityje. Dvejus metus jis dirbo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Taip pat dvejus metus mero pavaduotoju. Užėmęs aukštus postus ponas Audrius juose neišbuvo pilnas kadencijas.

Mane, kaip rašytoją, t. y. raštingą žmogų, itin stebina retkarčiais pasirodantys pono A. Klėjaus straipsniai laikraštyje, kuriuose jis verkšlena dėl žemos oponentų politinės kultūros, dėl žemo diskusijų lygio, o kas man juokingiausia ir keisčiausia, dėl savo klaidų ar nepasisekimo politikoje kaltina žmones, kritikuojančius Lazdijų rajono valdžią ir, kas svarbiausia, asmeniškai jį patį. Kaip ponas Audrius, save laikantis išsilavinusiu žmogumi ir neprastu politiku, gali vertinti žurnalistų, apžvalgininkų ar politikos komentatorių lygį? Ir dar visaip jį menkinti.

Dar galima pridurti, kad politiko atsirašinėjimas į žurnalistų kritiką yra itin prasto tono ženklas. Tai darantis politikas iš anksto yra pasmerktas krachui. Juk jeigu nebus vieno žurnalisto, bus kitas, nebus pirmų dviejų, į jų vietas stos kiti.

Algimantas Mikelionis, rašytojas, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-09-20)