Kito tokio žmogaus nebus. Siautulingas A. Motiejūno jubiliejus (nuotr. galerija)
Algirdui Motiejūnui – 70. Sveikinusiųjų Algirdą tiek, kad per visą jo kiemą eilė nusidriekė. O garsusis žirgininkas savo svečiams surengė neeilinę šventę su žirgais, maudynėmis ežere, šokiais, fejerverkais ir vaišėmis. Kaip žadėta, vanduo Šlavante „virė“, o pats Algirdas įrodęs, kad 70 metų - tik įrašas pase: ant žirgo didingai Šlavanto ežere galvą iškėlęs ir pasitempęs atsistojo. „Man kraujas užverda“, - sako jis pats.
Iš vakaro A. Motiejūną aplankė buvę bendradarbiai, tarnybos draugai, kurie kartu su Algirdu dirbo Pazapsių užkardoje. „Jis ir gyveno užkardoje, net namo nevažiuodavo“, - sako Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Albinas Žymančius, buvęs Pazapsių užkardos vadas, dirbęs kartu su Algirdu.
Būtent Algirdo iniciatyva Pazapsių užkardoje atsirado žirgai: čia buvo patruliuojama su žirgais nepravažiuojamomis, nepraeinamomis vietovėmis.
A. Žymančius garbingo 70 metų jubiliejaus proga A. Motiejūnui įteikė Pasieniečių klubo medalį.
Savo buvimu Algirdą pagerbė ir kitas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs meras Artūras Margelis. Pakvietė Algirdas ir į savo muziejų, kuriame daug prisiminimų ir buvusiam merui, o ir tarnybos draugams yra ką papasakoti, mat Algirdo žygiai tęsiasi, muziejus eksponatais pildosi.
Atsiminimų susitikus daug: pasakojimų, neįtikėtinų įvykių, daug juoko ir kalbų. „Geri laikai buvo, nes jauni buvome“, - sako vyrai. Tik šįkart daugiausia kalba Algirdas: kaip sako, tokia proga jis gali daug ką pasakyti, tad pertraukęs kolegas daugiausia kalba jis - vyrai neprieštarauja.
Dargi Algirdas ryte sudalyvavo rudeninio arimo talkoje Šventežerio seniūnijoje, Burakavo kaime ir ne tik šventinius sveikinimus priėmė iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės Jurgitos Kurauskienės bei merės patarėjos Sigitos Lenauskienės, Seimo nario Zenono Streikaus ir visų susirinkusių artojų, bet ir pats, kaip įpratęs, tuoj ėmėsi žemę vagoti: basomis kaip tikras artojas.
Jubiliejus - neeilinis, toks, kokį tik Algirdas gali surengti. Kaip svečiai juokavo, visam kaimui, giminei ir visam rajonui. Du žygiai keliu, bekele ir Balsio ežero vandeniu. „Čia mano vizitinė kortelė. Aš, kai privažiuoju šitą atkarpą, vis pajuokauju, kad plauksime į kitą ežero pusę“, - šypsosi Algirdas, pagąsdindamas tuos, kurie pirmą kartą karietose, kiti gi žino šį Algirdo šposą, jau nesibijo.
Visi pas Algirdą susirinko, sveikintojų begalė: Lazdijų žirgininkų klubo nariai, bendražygiai, kurie patvirtino legendą, jog vis dėlto Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje, kiti, su kuriais į Vavelio pilį jota, giminės, artimieji, kaimo sodybose įsikūrę miestiečiai - ir šie visu būriu sugužėjo pasveikinti savo kaimyno. „Kaime keli žmonės būtų, o savaitgalį, kai sulekia kauniečiai, tik šnara kaimas“, - pasidžiaugia Algirdas savo kaimynais, kuriems ir jis pats ne vieną atrakciją surengęs: tai pirtelėje, tai su žirgais.
Ir, kaip Algirdas sako, kaimo valdžia atvyko…
Plačiau - D. Babarskienė naujausioje ,,Lazdijų reklamoje” (2024-09-03).
Komentarai
Oi taip,Algeli, sveikatos tau
Fantastika. Kas pažįsta
Matosi politinė reklama,
Koks jis herojus nejuokinkit
Pastebėjau kad Margelis su
Pastebėjau kad valukonis gal
kap ty yr, gieda Zymancius