L. Janušonytė. Berūšiams lietuviams – špyga iš Kauno klinikų

Tokių kaip aš nemėgsta. Tokių, nebijančių pakovoti už save ir už savo teises. Tokių, kurie gali nueiti labai toli ilgai negavę to, kas jiems priklauso pagal įstatymą. Nes tokių nepastumsi. Nes jų nepaliksi už durų neribotam laikui, kai tos durys seniai turėjo būti atidarytos. Tokių, kuriems daktarai (būtent apie juos bus šis straipsnis) neprilygsta dievams, o ką jau kalbėti apie tokį dalyką kaip ministerija. Nes tokiems nusišvilpti ant ten sėdinčių klerkų, kurie išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų ir kurie turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai.

Mane gyvenimas labai anksti išmokė pastovėti už save, seniai supratau, kad būdamas geras kitiems anaiptol tokio pat gerumo nesulauksi pats. Jokiu būdu čia nekalbu apie visus ir apie viską. Ir jokių kyšių niekam nesiruošiu duoti, nes LR Konstitucijos 53 str. man garantuoja teisę į medicininę pagalbą ir apie jokius kyšius ten neužsimenama. Užtat ten rašoma, kad aš galiu pasirinkti norimą gydytoją, ką šiuo atveju buvau ir padariusi.

Vargšas pagrindinis šalies įstatymas. Paverstas kažkokia beverte knygele ir nugulęs į seniai nebevarstomus stalčius. Vargšai ligoniai, negalintys prisibelsti į uždarytas duris, kad ir kaip jiems būtų reikalinga pagalba. Vargšai tie, kurie per anksti iškeliavo, jos taip ir nesulaukę. Jau pagyvenę, bet dar galėję pasidžiaugti gražiu gyvenimo saulėlydžiu. Vargšai mirtinomis ligomis sergantys vaikai, kurie jau nebeišvys basakojės vaikystės... Nes jų gydymui pinigų tėvynės kišenėje, deja, nėra.

Taigi. Sustreikavo mano širdelė. Ne šiemet ir ne pernai. Greitoji, rodos, tris kartus dėl to mane vežė į Lazdijų skubios pagalbos skyrių, čia, mūsų ligoninėje, dirbantis kardiologas paskyrė trijų rūšių vaistus tikrai ne dėl to, kad man susuko pilvą. Pasitarusi su savo šeimos gydytoja nusprendžiau vykti į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką išsamesnės apžiūros. Ypač kad mano Mamytė, būdama vos 73, mirė nuo infarkto. Pirmą kartą ją suspėta išgelbėti, kai reanimobiliu buvo skubiai nugabenta į klinikas.

Kryžiaus kelius pradėjau praėjusią liepą, kai dar buvo galima prisiskambinti į kiekvienos klinikos registratūrą. „Šiuo metu registruojamas pacientas, prašome palaukti“, – žodžiai ragelyje man jau pradėjo sapnuotis. O kai pagaliau balsas aname laido gale atsiliepdavo, paaiškėdavo, kad registracija jau baigta ir pasiūlyta skambinti tik kitą mėnesį. Skambinau rugpjūtį. Žodžiai „registruojamas pacientas“ man jau ėmė vaidentis. Ir, patikėkite, skambinau tikrai ne vieną dieną, ne dešimt ir gal net ne 20 kartų. Galop man pasakoma, kad nuo kažkelintos ten dienos visų klinikų registracija patikėta kažkokiam skambučių centrui su vienu vieninteliu numeriu. Išsyk pagalvojau, kad blogai būsiu nugirdusi, nes visi žino, kiek klinikų apima pačios Kauno klinikos. Ir visur registruotis tik vienu numeriu ir, jei gerai pamenu, tik nuo 11 mėnesio dienos!?!?

Viešpatėliau, ar tu, sėdėdamas aukštybėse, matai, kas vyksta ant šito svieto!?!? Kaip pavadinti tą ar tuos, sugalvojusius šitokį absurdą!?!? Ypač žinant, kad siuntimas galioja tik du mėnesius! Ypač žinant, kiek žmonių nori patekti į klinikas. Tai taip išeitų, kad mano šeimos gydytoja (ji tikrai mane atpažins ir, tikiuosi, priims mano nuoširdžią padėką už savo profesionalumą, supratingumą, visus gerus patarimus) neturi ką daugiau veikti, kaip tik rašinėti siuntimus, kuriais pacientai nepasinaudoja visai ne dėl savo kaltės!?

Skambinau tuo numeriu ir trečią mėnesį – rugsėjį. Daug kartų ilgai ir nuobodžiai. Deja, manęs net nesujungė su registratore. O kai pagaliau registratorė atsiliepė, išgirdau, kad „registracija šiam mėnesiui baigta“, ir pasiūlė skambinti spalį.

Žinote, pasijutau taip, lyg mane būtų apspjovę viešoje vietoje ir visai be reikalo. Bandžiau įsivaizduoti, kiek žmonių bando prisiskambinti tuo numeriu, o neprisiskambinę nuolankiai nubraukia ašarą. Kaltės ašarą. Tik todėl, kad gal mirtinai susirgo, kai dar taip norisi gyventi. Perpykau nesvietiškai. „Na, dabar b...t tai laikykitės. Dabar aš jus paspirginsiu kaip semečkas ant skarvados“, – mano kantrybė, žinokite, irgi turi ribas.

Paskambinu tuo vieninteliu numeriu. Atsiliepė greitai, nes buvo ne 11, taigi, ne registracijos diena. Ne, aš nesikeikiu ir nesikolioju – po velnių, žinokit, galima pasiųsti labai taktiškai, nenurodant siuntimo krypties. Aišku, jeigu siunčiamieji iš ten jau sugrįžę, nes garantuoju, aš juos siunčiu ne viena. Pirmiausia paklausiau, kaip man patekti pas gydytoją, o kai ponia aname laido gale paprašė nešaukti, pradėjau šaukti dar garsiau. Nepamenu pažodžiui, ką jai sakiau, kol ji davė, atrodo, vyriausiosios slaugos administratorės numerį (neturėjau po ranka rašiklio, tad pareigybes, atsiprašau, bet galiu ir supainioti).

Atsiliepusiai poniai labai aiškiai išdėsčiau savo situaciją. Toli gražu ne lakštingalos balsu, nes visada buvau skardžiabalsė. Turiu pripažinti, kad trumpam pamiršau geras manieras, ko mano metų moteris jau turėtų nepamiršti. Taigi, pokalbis buvo tikrai ne iš maloniųjų. Ponia užsirašė visus mano duomenis, kurie parodė, kad mano siuntimo galiojimo laikas jau pasibaigęs. „Man dzin, gerbiamoji! Man, jei ką, tinka ir tas pasibaigęs, o jei tamstai reikia naujo, tai prašau jį ir pasirašyti“, – po šitų žodžių pašnekovė pasakė, kad pabandys viską sutvarkyti, ir pasiūlė kažkur skambinti. „Aš, jei ką, neskambinsiu niekur! Aš jau priskambinau gyvą velnią, tad dabar jau tegul skambina man“, – užčiaupiau ją per pusę sakinio.

„Laikas pradėti dirbti, gerbiamieji. Kovidas jau baigėsi, kai vos ne mirštančius nuo jo sukeltų komplikacijų gydėte arbatėlėmis ir paracetamoliu“, – dar išrėkiau. Todėl, kad viena mano pažįstama vos nepatiesė kojų dėl to, kad ją, turinčią teigiamą testą ir 40 laipsnių temperatūrą, atsisakė vežti greitoji, o gydytoja, užuot pasiūliusi gyvai apžiūrėti, parekomendavo gerti daugiau arbatos ir to paties paracetamolio. Subines išsiskalaukite su savo arbatėlėm, jolkipalki! Mat moteriai, pasirodo, jau buvo abipusis plaučių uždegimas ir gydymui prireikė dviejų rūšių antibiotikų, o ne kažkokio birzgalo. Tai kiek šiuo atveju trūko iki mirties, kuri būtų tiesiog nurašyta kaip COVID-19?

Na, betgi grižkime prie manęs. Žodžiu, ta ponia netiesiogiai, bet užsiminė, kad tas skambučių centras esą ministerijos nurodymas, kad ji gerai supranta žmones, ir t. t. Nė velnio jūs nesuprantate! Jūs net menkiausio supratimo neturite (o gal nenorite turėti), kad žmonės masiškai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O jūs, medikai, raginate visus dažniau tikrintis, jūs rašote straipsnius apie šių ligų riziką, paveldimumą ir visa kita, „užmiršdami“ parašyti, kaip patekti į vieną didžiausių ligoninių Lietuvoje.

Kadangi šiame pokalbyje buvo paminėta ministerija... Nieko, paskambinsiu ir ten. Visagalis google greitai suranda SAM kontaktus ir po kelių minučių aš jau kalbuosi su ministerijos atstovu. Šis gi aiškina, kad visų klinikų registraciją perduoti kažkokiam ten skambučių centrui – Kauno klinikų vadovybės išmislas ir pasiūlo man rašyti skundą dėl to, kad negaliu patekti pas gydytoją.

„Na, jūs jau ten tarpusavy aiškinkitės, kas ir ką išmislijo“, – vos susilaikau nepasakiusi, nes žmogus kalbėjo tikrai maloniai.

Galiausiai surenku Kardiologijos klinikos vadovo numerį. Atsiliepusiai moteriškei anaiptol ne maloniausiu tonu dar kartą „atpoteriauju“ savo bėdas ir gaunu jos pažadą, kad pas kardiologą būsiu užregistruota.

Ale dievaži! Po kokių 5 minučių sulaukiu skambučio (tai, beje, nėra jau minėto centro numeris). Lakštingalos balsu suokianti registratorė ar kas ten tokia pasako, pas kokį gydytoją mane registruoja, net pasitikslina, ar man tinka data ir valanda. „Tik prašau neregistruokite pas tokį gydytoją, pas kurį neitumėte pati“, – pareiškiu vienintelį savo norą, jeigu jau to klausiama. Registratorė nuolankiai paprašo naujo siuntimo, mat senojo galiojimas jau pasibaigęs. „Bus!“ – pažadu ir atsisveikinu.

Pagalvojate dabar?

1. Buvau užregistruota pas kardiologą.

2. Su senu siuntimu (Kitą dieną, verta pažymėti, jie gavo naują. Ko reikia, tai reikia, ir čia aš nesiginčiju.).

3. Pasirodo, kai nori, viskas įmanoma.

4. Je je je!!! Važiuoju į klinikas man patogiu metu ir laiku. Tiesa, ne pas tą gydytoją, kurią buvau pasirinkusi, bet, tikiuosi, šita irgi bus ne blogesnė.

Nesu nuolatinė klinikų pacientė, bet du kartus teko gulėti Chirurgijos skyriuje. Lenkiu galvą prieš mane operavusius profesorius Almantą Malecką ir Liną Venclauską, kuriems nėra per žema perskambinti pacientams prieš visą skyriaus personalą. Lenkiu galvą prieš savo šeimos gydytoją Valeriją Žukauskienę. Prieš Lazdijų ligoninės chirurgą Tadą Gambicką, su kuriuo irgi teko ne kartą susidurti. Lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie gydo ne iš knygų, o iš širdies. Prieš tuos, pas kuriuos norint patekti nereikia pažinčių, kyšių, ypač štai tokių straipsnių. Ir pavadinimo „berūšiai“. Nes kai kalbėjau su viena savo pažįstama, ji tik liūdnai palingavo galva: „Tavo tiesa. Mes tapome kažkokiais antrarūšiais, nes pirmiausia dabar – visokeriopa pagalba ukrainiečiams.“ „Mes tapome ne antrarūšiais, o išvis berūšiais“, – pataisau draugę.

O jeigu kalbėtume apie pagalbą ukrainiečiams... Gink Dieve, nesu prieš. Nes to, ką dauguma išgyvena, nenorėčiau net naktiniam košmare sapnuoti. Bet kad dėl to praktiškai nusigręžtum nuo savų...

P. S. Neseniai feisbuke skaičiau tik kažkokio straipsnio antraštę „Kauno medikai padovanojo stebuklą ukrainiečiams“. Nežinau, ką ir kam ten kas padovanojo, bet gal, sakau, kai nusens tie stebukladariai, už kurių paslaugas mokesčių mokėtojai kas mėnesį atseikėja nemažai euriukų, nors gal 20 metų net poliklinikoje nesilankė, ir pensijos tegul ieško ne čia, savo tėvynėje, o ten, kam šiandien stebuklus dovanoja...

Lina Janušonytė, Lazdijų rajono gyventoja (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-10-28)

Bendras Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kauno klinikų komentaras dėl eilių pas gydytojus

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, eilės planinei pagalbai egzistuoja, jos dažnai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų. Pačios gydymo įstaigos kaip ilgų eilių priežastis dažnai įvardija gydytojų nedarbingumą, kvalifikacijos kėlimą, specialistų trūkumą ar atostogas.  

Norėdamas greičiau patekti pas gydytoją, pacientas turėdamas siuntimą per du mėnesius gali registruotis vizitui pas nurodytos specialybės gydytoją, toje pačioje arba kitoje įstaigoje. Pasitikrinti, kuriose įstaigose eilės yra trumpesnės, galima Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/kur-ir-kiek-reikia-l...).  

Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, įdiegiama ir toliau vystoma išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS), ir kt.  

Taip pat planuojama nustatyti minimalų prirašytų gyventojų skaičių ir optimalų apylinkės dydį. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiuo metu šalies mastu vienai apylinkei vidutiniškai tenka apie 1 200 pacientų. Tačiau yra prisirašymo netolygumų: yra gydymo įstaigų, prie kurių prisirašę ir vienas gydytojas aptarnauja 100 - 200 pacientų, o kitose vienam šeimos gydytojui tenka aptarnauti daug daugiau pacientų, kartais – net apie 2 000. Šiuos netolygumus planuojama mažinti.  

Greičiau ir patogiau užsiregistruoti pas gydytoją padeda IPR IS, leidžianti susieti pacientų registracijas su galiojančiais elektroniniais siuntimais ir tai padeda išvengti dirbtinai ilgesnių eilių dėl besidubliuojančių paciento registracijų keliose įstaigose. Be to, turėdamas siuntimą, pacientas IPR IS mato gydymo įstaigų deklaruojamus vizitų laikus ir gali rinktis tą gydymo įstaigą ir tą specialistą, pas kurį eilė yra trumpiausia.  

Taip pat labai būtina priminti pacientams, kad susidarius aplinkybėms, kai jie negali atvykti paskirtu laiku, jie būtinai informuotų gydymo įstaigą ir atšauktų savo registracijos laiką, nes tuo atsilaisvinusiu laiku galėtų būti priimamas kitas pacientas.  

Toliau vystant IPR IS, numatoma, kad visos registracijos sveikatos paslaugoms gauti bus fiksuojamos vienoje nacionalinėje sistemoje nepriklausomai nuo to, ar pacientas paslaugai gauti registruojasi per interneto portalą, ar telefonu, ar jį registruoja šeimos gydytojas. Tai užtikrins pacientui geresnes galimybes gauti paslaugą greičiau. Modernizuojama pacientų registracijos sistema taip pat leis įrašyti į laukimo eilę, jei registravimosi laiku jau nebebus laisvų laikų. Laukimo eilėje esantys pacientai galės gauti paslaugą, kai tik tokia galimybė atsiras (dėl atsisakytos konsultacijos ar atsiradusių papildomų paslaugos laikų). Taip pat modernizuotoje IPR sistemoje bus numatyta galimybė vykdyti stebėseną, kiek laiko pacientui tenka laukia paslaugos ir kiek laukiančiųjų eilėje, ir atsižvelgiant į tai planuoti specialistų ir jų vizitų skaičių.

Gydymo įstaigos taip pat ieško būdų, kaip registracijos procesą padaryti greitesnį ir patogesnį pacientui. Reaguodamos į pacientų patirtis ir nepatogumus registruojantis pas gydytojus specialistus, Kauno klinikos šią vasarą įsteigė modernų Skambučių centrą, veikiantį vieno skambučio principu. Tai reiškia, kad pacientams nebereikia skambinti į atskirų klinikų registratūras - paskambinus vienu telefono numeriu, galima užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, esant reikalui – atšaukti konsultaciją ir gauti atsakymus į visus su registracijomis pas specialistus susijusius klausimus. Į šį numerį taip pat nukreipiami visi skambučiai, kai skambinama anksčiau galiojusiais skirtingų klinikų registratūrų numeriais.

Skambučių centre dirba beveik 30 darbuotojų, kurie aptarnauja tik skambinančiuosius telefonu. Anksčiau registracijas telefonu vykdė tie patys registratoriai, kurie aptarnavo ir atvykusius į registratūras pacientus vietoje. Kiekvieną dieną Skambučių centre atsiliepiama į apie 2800 skambučių.

Nepaisant to, prisiskambinti gali būti sudėtinga tuo metu, kai didžioji dalis pacientų skambina vienu metu - rytais tos dienos, kai paskelbiami nauji laisvi konsultacijų laikai. Kauno klinikos ieško būdų, kaip spręsti šiuos nepatogumus, gerinti paciento patirtis ir supaprastinti registracijos procesą pas Kauno klinikų specialistus.