Per 30 darbo metų „Židinys“ išmoko daryti vaikams stebuklus. Per šias Kalėdas jie išsipildė 3 vaikams

Kalėdos – laukiamiausia vaikų šventė. Ne tik dėl dovanų, ypatingų renginių, namų ir mokymo įstaigų puošimo, kalėdinių atostogų. Labiausiai dėl to, kad per Kalėdas, kaip daugelis jų vis dar tiki, įvyksta ypatingi dalykai. Tiesiog stebuklai. Tie stebukladariai dažniausiai būna tėvai, kiti šeimos artimieji. Tačiau Kalėdos nebūtų Kalėdos – jos dovanoja ne tik stebuklus, bet ir stebukladarius. Netikite? Apie juos sužinojau iš rajono savivaldybės socialinės globos centro „Židinys“  direktoriaus Egidijaus Aleksonio.

Beje, sausio 1-ąją „Židinys“ minės savo veiklos 30-ąsias metines. Pirmiausia įsikūrusi Kapčiamiesčio vaikų darželyje, vėliau persikėlusi į Lazdijus, į Staidarų ir Bajoriškių gyvenvietes, įstaiga nuolat ėjo keliu, geriausiai atitinkančiu vaikų poreikius. Ir vedančiu per gyvenimą į tikruosius stebuklus.  

– Tai kiek vaikų „Židinyje“ šiemet pasitiko Kalėdas ir laukė kalėdinių stebuklų?

– Šiuo metu „Židinyje“ oficialiai gyvena 16 vaikų. Skaičius stabilus, jis beveik nesikeičia. Vaikai – nuo ketverių iki 17 metų amžiaus. Žinoma, visi jie svajoja apie šeimą, apie namus ir jaukias šventes tikruose namuose. Todėl šiemet, kaip ir kasmet, visais įmanomais kanalais transliavome apie tai žinią ir tikėjomės, kad atsiras gerų žmonių, kurie šventėmis pasiims vaikus į namus, padovanos jiems fantastiškas Kalėdas. Deja. Pavyko tik dviem. Užtat „Židinio“ darbuotojai labai pasistengė. Antrąją Kalėdų dieną dauguma jų su savo šeimų nariais susirinkome į vienus namus ir padarėme vaikams tikrą šeimyninę šventę – su vaišių stalu ir kalėdinėmis dovanomis po egle. Buvo žaidimų, šokių, nereali šventinė atmosfera, kurią, tikiuosi, mūsų vaikai prisimins ilgam, net ir tuomet, kai jau turės savo šeimas, savo vaikus ir jiems rengs kalėdines šventes.

–  O apie kokius kalėdinius stebuklus ir kokius stebukladarius dar kalbame? Buvote apie tai pokalbio pradžioje užsiminęs...

– Tie stebukladariai – tai mūsų globėjai, kurie ryžtasi pasiimti vaikus į savo šeimas visam laikui, nuolatinei globai. Žinoma, prieš tai jiems tenka atlikti gausybę formalumų, kurie trunka ne vieną mėnesį. Visų pirma – išklausyti specialius būsimiems globėjams ir įtėviams skirtus kursus, atlikti tam tikras teisines procedūras.

Tai štai vienas iš mūsų 16 vaikų būrio jau po Naujųjų metų, o konkrečiai – nuo kovo 1 dienos jau keliaus į savo naująją šeimą. Vaikui – 12 metų, paauglystė, sunkus amžius, tačiau šeima jau augina savo panašaus amžiaus vaikus, tad nepabūgo pasiimti ir suteikti globą vaikui, kuris, kaip ir kiekvienas kitas, nori šeimos, brolių ir sesių.

Kita stebukladarių šeima iš mūsų rajono – taip pat jauni žmonės, auginantys savo vaikus. Jie globoti imasi dvi mergaites iš Vilniaus miesto.

Kai suskaičiuoju, tai jau net 25 „Židinio“ vaikai yra iškeliavę į globėjų šeimas, suradę sau tikruosius namus. Ir visos mano minimos istorijos yra sėkmingos – vaikai auga šeimose, iš kurių pavyzdžio mokosi gražios, tvarkingos, rūpestingos šeimos. Šįkart tikrai nepasikuklinsiu ir pasakysiu, kad šis rezultatas yra didelis mūsų socialinės globos centro darbuotojų nuopelnas. Mes tikrai nuosekliai, kantriai ir sistemingai ieškome šeimų, galinčių ir norinčių globoti, jas mokome, konsultuojame, o ir vėliau, kai vaikai iškeliauja, teikiame reikiamą paramą. Manau, kad tai ir yra pagrindinis mūsų uždavinys – surasti vaikui tikruosius namus, kuriuos iš jų negailestingai atėmė tikrieji tėvai.

– Kaip sekėsi Kalėdų Seneliui šiemet pildyti kitas „Židinio“ vaikų svajones? Ar jos buvo labai didelės ir brangios, na, tokios finansiškai sunkiai pasiekiamos?

– Galiu džiaugtis, kad Kalėdų Senelių šiemet buvo ne vienas ir jie buvo mūsų vaikams labai dosnūs. Mažesnieji rašė prieš Kalėdas laiškus, vyresnieji kitais būdais išsakė savo svajones. Norai jų buvo labai žemiški ir pasiekiami: kam tereikėjo ausinių, kam garso kolonėlės, drono, kam laikrodžio ar grandinėlės. Visų svajonės buvo išpildytos. Ir ne tik. Dovanų gavo daugiau, negu laukė: jas nešė kai kurie rajono gyventojai, taip pat ESO, „Ignitis“, kitos įstaigos ir organizacijos. Jau minėjau – ir „Židinys“ savo dovanas paliko po egle, taigi, nuskriaustų ir pamirštų nebuvo. Ačiū visiems, kurie šiemet dovanojo ne tik dovanas, bet ir gerumą.

Nijolė Sukackienė, „Lazdijų žvaigždė“, 2023 12 29