D. Ambrazevičienė paliko konservatorius dėl, politikės teigimu, chaoso jų stovykloje

Rajono savivaldybės tarybos narė Daiva Ambrazevičienė, anksčiau priklausiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijai, neseniai paliko jos gretas. Anot politikės, taip pasielgė ne dėl partijos ideologijos ar kitų priežasčių, o dėl to, kad rajono konservatorių stovykloje vyrauja chaosas.
Skyriaus pirmininkas nustumtas į šalį
,,Nors išrinktas partijos Lazdijų skyriaus pirmininkas, skyriui vadovauja visi, kas tik nori. Nėra jokios partinės drausmės. Buvo žadėta, kad bus samdoma įmonė, kuri atliks apklausą, ir tokiu būdu bus nuspręsta, kokį merą kitais metais žmonės norėtų matyti. Deja, teko girdėti, kad susirinko tam tikras skaičius skyriaus narių, kurie nusprendė, kas bus kandidatas į rajono mero postą per rinkimus į rajonų savivaldybių tarybas. Nesušaukė netgi visuotinio skyriaus narių susirinkimo. Kas ką bekalbėtų apie merą Artūrą Margelį, jam vadovaujant skyriuje tokios sumaišties nebuvo. Jis taip nesielgė. Sakyčiau, kad skyriuje dabar vyksta ambicijų karas, dėl to ir nusprendžiau pasitraukti“, – teigė politikė. Ji tvirtino nemaniusi, jog išrinktą naują Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Lazdijų skyriaus pirmininką kiti nariai taip nustums į šalį.
Anot D. Ambrazevičienės, būdama konservatorių gretose, ji jautė ir kai kurių narių priešiškumą, nepasitikėjimą galbūt dėl to, kad artimai bendravo su rajono meru. ,,Aš su visais bendrauju ir dėl to nematau nieko blogo. Elgiuosi pagal savo sąžinę. Tiesą sakant, nenorėjau būti priešu konservatorių partijoje ir kariauti. Politikoje ir gyvenime tikslų reikia siekti taikiai, diplomatiškai bendraujant, o ne kariaujant“, – sakė rajono tarybos narė, nežadanti dabar stoti į jokią kitą partiją, nes prijaučianti  konservatoriškosioms vertybėms. Nenorinti blaškytis, nes toks mėtymasis esą neduoda jokių pliusų. Pagaliau žmonėms bus mažiau peno kalboms, o jai – mažiau įsipareigojimų.
Paklausta, kodėl rajono taryboje prisijungė prie valdančiosios nepartinio judėjimo ,,Pirmyn! Kartu mes galime“ frakcijos, sakė, kad į šį judėjimą perėjo konservatoriškas idėjas puoselėjantys žmonės, kurie išliko tokie patys, kokie buvo. Ji teigė mananti, kad buvo nuleistas partinis garas ir laikui bėgant tas karštis praeis, viskas stos į savo vėžes. Pasvarsčius, kad A. Margelis ir A. Klėjus po vienu partijos stogu turbūt niekaip nesutilptų, rajono tarybos narė teigė, jog niekada nieko nėra stabilaus. Stabilūs tik pokyčiai. Kaip sakoma, niekada nežinai, kokie netikėtumai laukia už kampo...
Politikės duonos D. Ambrazevičienė atsižadėti neketina. Apie ateinančius rinkimus į savivaldybių tarybas tvirtino dar negalvojanti. Svarstė, kad galbūt būsianti nepriklausoma kandidatė. Galutinio sprendimo dar nepriėmusi. Vertindama dabartinę rajono situaciją, ji teigė, kad, valdant nepartiniam judėjimui, viskas nėra taip blogai, kaip atrodo kai kuriems negatyviai nusiteikusiems žmonėms. Darbai esą vyksta, projektai vykdomi, dirbantieji laiku gauna atlyginimus, organizuojami rajono tarybos posėdžiai, priimami sprendimai. Rajono savivaldybės biudžetas neseniai irgi priimtas be problemų. Dėl jo nebuvo jokių intrigų ar konfliktų.
Provincijoje verslas balansuoja ant išlikimo ribos
D. Ambrazevičenė tvirtino, kad labiausiai jai širdį skauda dėl to, jog praėjus beveik trisdešimčiai metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje gyvenimas beveik nepagerėjo, visur apstu chaoso. Ir dėl to kalta ne vietinė valdžia, o respublikinė. Priimami sveiku protu nesuvokiami įstatymai, kurie nuleidžiami iš viršaus vykdyti ir rajonų savivaldybėms. Taigi jos nedaug ką gali pakeisti. Pasak politikės, nepalankios sąlygos ir verslui. Štai nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai alkoholio pardavimo tvarkai bei naujiems mokesčiams, verslininkus užgriuvo nauja našta. Jie turi trumpinti parduotuvių darbo valandas, mokėti didesnius mokesčius. ,,Ypač piktina nestabilumas mokesčių srityje – nuolat keičiasi potvarkiai, įstatymų galios aktai. Nors metus ar dvejus būtų stabilumas. Deja, to nėra. Tokiomis sąlygomis sunku organizuoti verslą. Ypač vargsta smulkiojo verslo atstovai provincijoje. Jie jau balansuoja ant išlikimo ribos. Smulkiajam verslui turėtų būti suteiktos tam tikros lengvatos, kad galėtų laisviau kvėpuoti“, – dalijosi mintimis rajono tarybos narė, pati su vyru turinti dvi maisto prekių parduotuves. Jai pavyksta prisitaikyti prie esamos padėties ir išgyventi. O štai jaunoms šeimoms, vystančioms verslą, tai padaryti, politikės įsitikinimu, yra sudėtinga, nes reikia rūpintis būsto įsigijimu, nemažai pajamų skirti buičiai, vaikų auginimui.
D. Ambrazevičienė tvirtino, kad jai labai neramu ir dėl Lazdijų ligoninės ateities. Lazdijų ligoninė, jos teigimu, dirba gerai, ji modernizuota, turi reikiamą medicininę įrangą, dirba geri specialistai. Kas bus, jei ją prijungs prie Alytaus ligoninės? Kiek ten reikės laukti priėmimo skyriaus eilėse, kai suveš visus sergančius iš Lazdijų, Druskininkų ir Varėnos? Toks eksperimentas, politikės manymu, paprastiems žmonėms kainuotų labai brangiai. Jau vien tik gripo epidemijos atveju kiek iškiltų problemų, ar užtektų palatų sutalpinti visus ligonius. O kur dar žiemą patiriamos traumos – lūžiai dėl slidumos, nušalimai. Iš kur atsirastų tiek chirurgų Alytuje, kurie galėtų nukentėjusius žmones operuoti. Nesuprantama Vyriausybės politika jautriausioje – medicinos sferoje...
,,Nežinau, ar yra kur nors tokia kita valstybė, kuri kasmet kaip kojines keičia mokyklose egzaminų tvarką. Nestabilumas, ateities nežinojimas tiesiog žudo jaunimą, sukelia jiems didžiulį stresą. Visgi nežiūrėdama į visas neigiamas aplinkybes, norėčiau paraginti rajono žmones žiūrėti vieniems į kitus atlaidžiau, mažiau pykti ir neimti visko per daug į galvą – viskas praeina: ir gera, ir bloga. Būkime vieningi ir nugalėsime visus sunkumus. Sugyvenkime draugiškai“, – ragino D. Ambrazevičienė.

Dalia Juknevičienė, „Lazdijų žvaigždė“