K. Sukackas: Lazdijų gandriukai po S. Skvernelio skvernu, apipešiota opozicija, A. Margelis su ragais... Kas toliau?

Prieš pat Naujuosius įvykę pasikeitimai rajono politiniame gyvenime, trapios valdančiosios daugumos atsiradimas aiškiai parodė, kad politikais sunku tikėti, žodžiai nuo darbų labai skiriasi. Tiksliau – vienaip kalba, kitaip daro, dar kitaip galvoja.

Priešrinkiminiai pažadai kaip kalėdinis sniegas ištirpo po naujametinio lietaus, tapo taip slidu, kad begalvodamas gali nukristi galvą susitrenkdamas. Paprastam rinkėjui susigaudyti sunkoka, kas čia kaip, kodėl ir dėl ko – politikai rinkimus laimi būdami vienos partijos gretose, o po to staiga persigalvoja, perbėga. Tačiau atidžiau sekantiems politinius procesus tapo aišku, kad toks rajono valdžios persigrupavimas, valstiečių-žaliųjų perbėgimas į S. Skvernelio partiją įvyko dėl valdžios išlaikymo savo rankose, jos sustiprinimo ir dėl didesnių šansų ateityje dar į valdžią įsiropšti. Viskas gi dėl šiltų vietų, dėl įtakos, dėl populiarumo ir tolesnės karjeros, o opozicija tegul purkštauja, rėkauja, skeryčiojasi ar seiliojasi – vis tiek jos balsas į dangų neina.   

Rinkimai ne už kalnų, atsirado antras šansas, ir rajono valdančiųjų gretos buvo surikiuotos pagal komandą „lygiuot, ramiai, paeiliui išsiskaičiuot, pas demokratus darniai marš: vienas, du, vienas, du...“ Ir taip išėjo beveik visi Ramūno Karbauskio gandriukai laimės ieškoti pas demokratus, tikėdamiesi, kad po S. Skvernelio skvernu prisiglaudus bus jaukiau, šilčiau, galbūt net sočiau.

Bet staiga apsižiūrėjo Ausma su Beniumi, kad kažko iki pilnos laimės, taip sakant, iki valdančiosios daugumos, trūksta, rikiuotėje dar vietos atsirado, todėl pasikvietė savivaldybės tarybos narę Česlovą Šmulkštienę iš Seirijų. Matė gi, kaip moteris balsuoja savivaldybės tarybos posėdžiuose, nujautė, kad sutiks prisijungti. Ši ilgai negalvojo, strykt pastrykt iš A. Margelio judėjimo ir jau sėdi Beniaus dešinėje, ir balsuoja, kaip reikia valdančiajai daugumai.

A. Margelis, aišku, piktas, jos perbėgimą pas valdančiuosius išdavyste pavadino. Kaipgi išdrįso tokiam patyrusiam politikui, buvusiam merui, ragus įstatyti! Taip buvusia Seirijų seniūne, verslininke pasitikėjo, tiek daug pastangų įdėjo, nėrėsi iš kailio, kol prisiviliojo, kad ši praeituose savivaldybės rinkimuose kandidatuotų į tarybos narius judėjimo sąrašuose ir būtų išrinkta.

Prisiminkime – jos anūkėlis, rajonui vadovaujant A. Margeliui, dirbo UAB „Lazdijų vanduo“ direktoriumi, šeimos įmonė organizavo maitinimą kai kurioms rajono švietimo įstaigoms, dar pati Č. Šmulkštienė prieš keletą metų iš buvusio mero rankų buvo apdovanota rajono savivaldybės Vasario 16-osios nominacija už reikšmingus nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei. Buvę Sąjūdžio nariai kritikavo tokį mero sprendimą, nes Č. Šmulkštienė ilgus metus puošė Socialdemokratų partiją, toli buvo nuo Sąjūdžio veiklos. Dalyvavusieji Sąjūdžio veikloje gerai tą žinojo, o ir A. Margelis, žygiavęs pirmose Sąjūdžio gretose, negalėjo taip greitai pamiršti. Bet politikai be skrupulų daro viską, kad per rinkimus gautų kuo daugiau balsų, kad tik pasiektų norimus postus. Visos deklaruotos tiesos, idėjos, pažadai lieka kažkur toli, rūke.

Taigi, rajono valdantieji prisiglaudė po S. Skvernelio skvernu, po juo priėmę ir vieną buvusią opozicijos narę, taip sustiprindami savo, kaip daugumos, pozicijas. O opozicija vėl liko apipešiota ir susilpnėjusi. Kas toliau?..

Kęstas Sukackas, ,,Lazdijų žvaigždė", 2022-01-07