R. Sadauskas-Kvietkevičius: kodėl Lazdijų politikai apie Lietuvos kariuomenės poligoną kalba Kremliaus propagandos žodžiais?
Jeigu sprendimus dėl magistralinių kelių, oro uostų, didžiųjų pramonės įmonių, kariuomenės poligonų ir kitų nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektų priimtų vietinės rajonų valdžiukės, tai nė vienas iš jų taip ir neatsirastų. Nes visada atsiras piktas čiabuvis, kuriam nuosavi bulvienojai svarbesni už viešąjį interesą.
Ar dar pamenate, iš kur „Dviračio žiniose“ atsirado broliai Žygaičiai? Šių personažų pavardė pasiskolinta iš Tauragės rajono gyvenvietės, kurios bendruomenė išgarsėjo protestais prieš skalūnų dujų gavybą. Po visų žygaitiškių piketų su plakatais „Chevron von“ tarsi reitingų šūdmusės sulėkė jų šūkius nusigriebę politikai, sugebėję taip užvilkinti skalūnų dujų gavybą reglamentuojančių įstatymų svarstymą, kad amerikiečių kompanija „Chevron“ išvis atsisakė planų investuoti Lietuvoje. Labiausiai skalūnų dujų gavyba erzino Lietuvos politikus patampyti už įtakos virvučių nevengusią Rusijos kompaniją „Gazprom“, todėl Kremliaus propagandą retransliuojantys Žemaitijos veikėjai dėl skalūnų netgi parašė viešą laišką Vladimirui Putinui, prašydami juos apginti.
Nenustebčiau, jeigu tokį laišką parašytų ir kas nors iš Lazdijų rajono, kuriame Krašto apsaugos ministerijos atstovai dairosi vietos naujam Lietuvos kariuomenės poligonui. Nes bet koks Lietuvos valstybės gynybinių pajėgų stiprinimas ypač erzina Kremlių, visuose savo strateginiuose planuose Baltijos šalis įsivaizduojantį kaip lengvą grobį.
Aistros dėl poligono prasidėjo gerokai anksčiau, negu šiame kontekste pirmą kartą paminėtas Lazdijų kraštas. 2020 m. Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad „atsižvelgdama į Baltijos regione išliekančią sudėtingą geopolitinę situaciją, su tuo susijusią Lietuvos kariuomenės plėtrą, Lietuvoje dislokuotas NATO pajėgas ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičių“, siekia Lietuvoje įkurti „naują karinį poligoną, kuris galėtų tenkinti išaugusius karinio rengimo poreikius“. Tinkamos vietos tuo metu dairytasi Šiaurės Lietuvoje. 2020 m. spalio 1 d. krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas pasikalbėti apie naujojo poligono steigimo galimybes susitiko su Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių merais.
Vos paviešinus šią žinią, organizuoti „gyventojų pasipiktinimą“ pradėjo itin įdomių veikėjų būrelis iš radikalios „Facebook“ grupės „Apginkime Lietuvos miškus“. Kaipmat prisijungė aktyvistai, jau spėję pasireikšti kovose prieš skalūnus, nesėkmingame referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, vaikų ir moterų mušimą užkardančius įstatymus. Taip pat visi, kam žodžiai NATO ir Lietuvos kariuomenė skamba kaip keiksmažodžiai, o VSD perspėjimai apie Rusijos grėsmes kelia juoką – „vėl rusai puola“.
Šalyje tuo metu vyko Seimo rinkimai, keitėsi valdžia, todėl nenuostabu, kad lapkričio 5 d. KAM jau pranešė, kad vietos poligonui iš naujo bus ieškoma visoje šalyje. Sąlygos liko tos pačios – ministeriją domina „mažai apgyvendinta, ypač svarbių kultūros paveldo objektų ar gamtos draustinių neturinti teritorija, kurioje nėra ribojama karinė veikla“.
KAM pradėjęs vadovauti patyręs TS-LKD politikas Arvydas Anušauskas savo pavaduotoju pasirinko dzūkams gerai pažįstamą druskininkietį, kilusį iš Seirijų, Vilių Semešką. 2020 m. rudenį būsimasis KAM viceministras kandidatavo į Seimą vienmandatėje Jotvingių apygardoje ir tik antrajame ture pralaimėjo LVŽS atstovui Zenonui Streikui. Būtent tada ypač rinkėjų nuskriaustas pasijuto taip pat šiuose rinkimuose dalyvavęs Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas Justas Pankauskas, puošęs rajono pakeles milžiniškais plakatais su savo atvaizdu, bet taip ir nepatekęs į antrąjį rinkimų turą.
Akivaizdu, kad nuoskauda dar neužsimiršo, nes žinią, kad viceministras V. Semeška dairosi Lazdijų rajone vietos naujam poligonui, J. Pankauskas sutiko taip, tarsi būtų vienas iš tų „Dviračio žinių“ brolių Žygaičių: iš esmės atkartodamas populiarų Kremliaus propagandos naratyvą, esą Lietuvai nė neverta stiprinti savo gynybą, jei tik nenori tapti „šlovingos ir nenugalimos“ Rusijos armijos taikiniu.
„Mes turime labai gerai įvertinti geopolitinę situaciją, taip pat faktą, kad turime valstybės sieną su Baltarusija. Poligono įrengimas būtų savotiškas liūto tampymas už ūsų, kas įsiutintų kaimyninės nedraugiškos valstybės politinius vadovus, dėl ko iškiltų padidinta saugumo grėsmė visam regionui. Neabejoju, kad už sienos būtų imamasi atitinkamų atsakomųjų veiksmų, kas galėtų padidinti politinę įtampą“, – komentavo J. Pankauskas. Būtent tokį pacifizmą KGB ir Rytų Vokietijos „Stasi“ agentai Šaltojo karo metais rėmė ir skatino Vakarų Europoje: įsileisite JAV sparnuotąsias raketas – patys tapsite taikiniu. O juk Sovietų Sąjunga tetrokšta taikos visame pasaulyje.
Lazdijų rajonas iš tikrųjų yra ypač jautrioje vietoje – esame Suvalkų koridoriaus, skiriančio Rusijos valdomą Karaliaučių nuo Baltarusijos ir jungiančio Baltijos šalis su Lenkija, dalis. Bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ scenarijuose reguliariai repetuojamas Suvalkų koridoriaus perkirtimas, o rytinės Lazdijų rajono dalies gyventojai puikiai girdi sprogimus ir tankų šūvius visai prie sienos esančiame Gožos poligone.
Naujasis Lietuvos kariuomenės poligonas, kuriame reguliariai treniruotųsi NATO sąjungininkų pajėgos, taptų ne „liūto tampymu už ūsų“, o narvu piktai Rusijos meškai. Toks saugiklis mūsų rajone garantuotų, kad daugiau niekada nebūsime trypiami okupantų iš Rytų.
Poligonas negalėtų atsirasti saugomose teritorijose – nei Veisiejų regioniniame parke, nei kažkur prie Žuvinto. Netinka jam ir derlingos žemės, nes didelis jų našumo balas reiškia, kad sklypų išpirkimas iš savininkų valstybei kainuos brangiau. Jeigu dabar reikėtų lažintis, kurią rajono dalį pasirinktų KAM, tai statyčiau už kalvotas, nederlingas ir retai gyvenamas Būdviečio apylinkes prie Lietuvos–Lenkijos sienos.
Paskui poligoną į Lazdijus keltųsi jį aptarnaujantys verslai, rajono NT rinką išjudintų čia persikelsiantys kariškiai, bet vietinėms reitingų šūdmusėms labiau rūpi įsiteikti tam rinkėjui, kuriam nuosavi bulvienojai svarbiau už bet kokį viešąjį interesą ir tėvynės likimą. Galbūt kitų metų VSD pažymoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui jau skaitysime, kaip Rusijos ambasadoje dirbantys šnipai ieškos būdų tokį neva stichišką rajono gyventojų pasipiktinimą poligono steigimu paskatinti. O gal taip ir liks paslaptimi, kodėl vietos politikai kalba tarsi rubliais apmokėti. Jei reikės, suorganizuos ir perversmą rajono valdžioje, kad poligono idėjos rėmėjų neliktų valdančiojoje koalicijoje.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
Š. Mažeikos nuotr.

Komentarai
Superinis straipsnis.
Ploju atsistojus. Puikus
Gerbiamas Romai, teisingos
Order diabetes medication
Ko p.Sadauskas savo žemėje
drug affiliate marketing<br>
After going over a number of
Kaip galima taip nekęsti savo
organic herbal supplement
This design is spectacular!
Jau pristatėt ir dar ilgai
"Deja, gyvename permainų
Tikrai taip.