Jau dešimtą kartą „Prozos ruduo“ pasibeldė į Lazdijus

„Prozos rudens“ metu Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė R. Rudienė (kairėje) kartu su literate A. Mikaloniene iškilmingai perdavė pastarosios sukurtą Lietuvos šimtmečio vėliavą, keliaujančią po Lazdijų kraštą, Šeštokų seniūnijos seniūnei L. Audzevičienei.
Jau dešimtą kartą „Prozos ruduo“ pasibeldė į Lazdijus, o pageltę klevo lapai, anot bibliotekininkių, krito ne tik Lazdijų viešojoje bibliotekoje, bet ir viso rajono bibliotekų padaliniuose, nešdami džiaugsmą knygų mylėtojams, mat net nedidelių miestelių skaitytojai turėjo malonių susitikimų, gražių akimirkų, o svarbiausia – galėjo pabendrauti, padiskutuoti su tikrais rašytojais. Tikra literatūrinė šventė visame rajone! Lazdijų viešojoje bibliotekoje šurmuliavo mugė, tad buvo galima įsigyti įvairių šalies leidyklų išleistų knygų, pabendrauti su rašytojais, pasiklausyti jų kūrybos. Pasistengta įtikti įvairaus amžiaus ir skonių skaitytojams – nuo mažiausių iki vyriausių.
Šios iki šiol neblėstančios knygų šventės sumanytojai – Aldona Ribinskienė (buvusi bibliotekos direktorė) ir kraštietis Juozas Žitkauskas. „Prozos ruduo 2017“ buvo, kaip ir pats ruduo, turtingas – renginiais.
Pasisveikinant su renginiu „Prozos ruduo 2017“
Knygų šventės „Prozos ruduo 2017“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lazdijų rajono meras Artūras Margelis. Reikia pasakyti, jog meras ne tik ypatingose ir didelėse šventėse Lazdijų viešojoje bibliotekoje apsilanko, tenka jį matyti įvairiuose bibliotekos renginiuose, tad nenuostabu, jog jau dešimtą kartą surengta švente džiaugėsi ir jis. Ir, ko gero, ne tik kaip meras, bet ir kaip skaitytojas. Renginį “Prozos ruduo 2017” linksmai dainuodamas skelbė ir šaunusis Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos etnografinis ansamblis “Šermukšnėlis” (vadovė Rasa Sabaliauskienė). Šventiniame renginyje sulaukta ir Lazdijų rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno, jo pavaduotojos Rasos Kazlauskienės, mero patarėjo Jono Gudžiausko.
Pasilabinant su rajono knygų mylėtojais
Kraštietis Juozas Žitkauskas pristatė “Dzūkų kalendorų 2018” – ir ne tik Lazdijų viešojoje bibliotekoje. Juozas viešėjo savame krašte ne vieną dieną, tad, kaip mums šikavojasi (sekasi), klausė Kapčiamiestyje, Mikniškiuose, Šeštokuose, Rudaminoje. Pastarojoje jis itin šiltai buvo sutiktas, mat garsiojo piliakalnio nuotrauka puikuojasi kalendoriuje.
Neišdildomą įspūdį paliko Lazdijų viešojoje bibliotekoje vykęs susitikimas su aktore, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja Virginija Kochanskyte. Aktorė nepaliko abejingų savo raiškiu žodžiu, vaidyba. „Prozos ruduo“ sušvito visu ryškumu – nepakartojamu aktorės skaitymu, mokėjimu prikaustyti ir nebepaleisti net po renginio. Ir visa tai – aktorės talento dėka. Ji tarsi iš kasdieniškos realybės nukėlė į literatūrinę realybę, kur susirinkusieji pasidavė gražaus žodžio, jausmų sūkuriui. Aktorė Vrginija Kochanskytė žodžiui suteikia gyvybę, jį įprasmina. Plastika, judesys, balso tembras, mimika prikausto.
Susirinkusius sužavėjo aktorės, I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatės Virginijos Kochanskytės pristatyta dedikacija I. Simonaitytei „Ak, buvo visko…” Ir tikrai buvo visko. Kaip ir rašytojos gyvenime, taip ir šioje kompozicijoje. Biografiniai momentai, ištraukos iš romanų “Vilius Karalius”, “Pikčiurnienė”. Aktorės temperamentingai skaitomos ištraukos nepaliko abejingų. „Ir šypsojausi, ir liūdėjau, net graudinausi”,– sakė viena skaitytoja jau po susitikimo su aktore. Ieškota atsakymo, kas yra Ieva Simonaitytė šiandien.
Su vaikais šiltai bendravo Virgis Šidlauskas. Su rašytoju pasišnekučiuoti mažieji skaitytojai galėjo ne tik Lazdijų viešojoje bibliotekoje, bet ir Kapčiamiesčio bibliotekoje, kur juos dar dzūkiškai pakalbino ir kraštietis Juozas Žitkauskas. Virgis Šidlauskas – tai rašytojas, apdovanotas ne tik talentu rašyti, bet ir nepaprastai skambiu raiškiu balsu, tad nenuostabu, kad jam buvo linkėta įgarsinti savo kūrybą. Jo knygelę net suaugusiems norisi įsigyti, pasiklausius paties autoriaus skaitomos ištraukos iš knygos “Ulfas ir stebuklinga barzda”.
Įdomūs, kupini netikėtų pokalbių buvo ir jaunimo susitikimai su Liutauru Degėsiu, Monika Baltrušaityte, Juozu Žitkausku.
Veisiejų bibliotekoje veisiejiškiai susitiko su Liutauru Degėsiu. Susirinkusiems itin patiko tas jo tiesus ir kartu subtilus žodis – dažnai su humoru, sarkazmu, bet tikras. O Šeštokų mokyklos mokiniai sužavėjo jauną rašytoją Moniką Baltrušaitytę. Ji sakėsi maniusi, kad mokiniai bus „suvaryti”, tad ir kalbėtis vargu, ar pavyks. „Tačiau buvau nustebinta, kad mokiniai atidžiai klausėsi kūrinio, o dar labiau nustebino, kad jie itin daug klausė, jiems buvo įdomu sužinoti, ką aš veikiu, kada pradėjau kurti”,– negailėjo pagyrų Šeštokų mokyklos mokiniams rašytoja, žurnalistė, dabar dirbanti žurnale „Valstybė”, Monika Baltrušaitytė. Ji tikisi išleisti jau rimtą knygą, mat dabar jos mažutė knygelė spausdinta rinkinyje „Literatūrinės slinktys”, tačiau jau dabar noriai skaitoma ir turinti savo skaitytoją. Lazdijuose jai patiko, nors facebook paskyroje dar prieš viešnagę mūsų krašte ji rašė, jog baugina ne tai, kad rimtų literatų draugijoje pasirodysianti kaip mailius, bet ta šešta valanda ryto, kai turės kažkokiu būdu atsikelti – ir į Lazdijus.
Seirijų bibliotekos skaitytojai susitiko su rašytoja Danguole Kandrotiene. Šventežerio mokykloje taip pat ji viešėjo.
Atsisveikinat su renginiu
Kur geros knygos, gera literatūra, ten ir gera muzika, tad Lazdijų meno mokyklos muzikantai „Prozos rudens“ vakare dovanojo tikrai geros muzikos dozę. Savo kūrybą skaitė visi rašytojai, dalyvavę renginyje, ir, žinoma, Lazdijų literatai. Tą vakarą išgirdome Algio Mikelionio, Aldonos Mikalonienės, Zuzanos Urbonaitės, Visvaldo Masėno, Ričardo Lapaičio kūrybos ištraukas. Itin įdomi jaunųjų kūrėjų kūryba – Viktorijos Ašmenaitės, ekstravagantiškojo Einoro Kelmelio. Džiugu, jog saviraiškos klubas „Lazdijų menė” vis atranda perliukų, tikėkimės, jog auga nauja būsimų rašytojų karta.
Rudeniškai pasipuošusi Lazdijų viešosios bibliotekos konferencijų salė sutiko „Prozos rudens“ dalyvius gausybe obuoliukų. „Kuris iš jų valgomas?”– juokavo susirinkusieji. Rudeniniai obuoliukai – visai nevalgomi, ir tikrai ne iš močiutės rūsio – tai obuoliukai iš Jolantos Janulevičienės kolekcijos. Kolekcininkei dėkojo ne tik bibliotekininkės, bet ir susižavėję knygų mylėtojai. Buvo sveikinti daugiausiai skaitantys Lazdijų viešosios bibliotekos skaitytojai, dėkota ir už bendradarbiavimą viešinant Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir padalinių veiklą. O kaip gi nepadėkoti kraštiečiui Juozui Žitkauskui – nuoširdžiai dėkota ir jam. Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė jau po dienos darbų gausos, sveikinimo kalbų, svečių priėmimų buvo laiminga ir sakėsi, jog viską suspėjusi. Šį prasmingą ir visų knygų mylėtojų mylimą ir kasmet laukiamą renginį organizavo Lazdijų viešoji biblioteka, rėmėjai: Lazdijų rajono savivaldybė, Kultūros ministerija.
Atsisveikinant su renginiu visada truputėlį liūdna, bet, ko gero, liūdėti nereikia, nes įsigytos knygos mielai palaikys draugiją ilgais žiemos vakarais. Tad, anot netikėtai išsprūdusių žodžių, tapusių kone sparnuota fraze, būkime „susižadėję” su knyga ir, žinoma, likime susižavėję perskaitę.
Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“
Komentarai
Ar ca petriuko sunalis.
Meras Ir rasa nedalyvavo, kad