A. Klėjus: kur dingo demokratija mūsų rajone?

Iš istorijos žinome, kad yra buvę daug valstybės valdymo formų, daugelis jų egzistavo atvirai diktatoriškai, kitos savo tikrąjį veidą buvo linkusios slėpti nuo visuomenės. Diktatūra – valdymo santykis su visuomene, jame nėra pagarbos žmogui ir laisvei – valdžia daro ką nori, o valdomieji neturi jokių teisių.
Per dvidešimties metų valdymo laikotarpį mūsų rajone yra sukurtas toks „demokratijos“ demokratijoje  valdymo modelis, kuriame vienas žmogus rūpinasi tik savo valdžia, veidą slepia naudodamas spektaklį, kurio režisierius – primityvus intrigų, šmeižto, manipuliavimo propaganda meistras. Nors iki šiol šią suktą diktatūrą be akylesnio įsižiūrėjimo buvo sunku pamatyti, bet paskutiniai įvykiai, valdžios perskirstymas, judėjimo įkūrimas turėjo ne vienam atverti akis. Jeigu daugeliui iš mūsų įstatymo raidė yra kaip moralinis privalumas, kitiems politiniai skandalai tik įrodymas, jog įstatymų nepaisymas yra norma.
Dar Platonas, kurdamas idealios valstybės valdymo modelį, deklaravo, kad geriausia valdymo forma yra aristokratija. Tačiau turėjo omeny ne paveldėjimo aristokratiją, o nuopelnų aristokratiją, išmintingą, kuri aiškiai pademonstruoja savo suinteresuotumą viešąja gerove. Na, žinoma, kad tą įgyvendinti, reikia turėti bent šiokį tokį išsilavinimą, aiškų garbės ir orumo supratimą  ginant viešąjį interesą. Apmaudu žiūrėti, kai vadovas, stovėdamas priešais televizijos kameras, neva gindamas viešąjį interesą, atviru tekstu skleidžia melą, šalia to savo pavergtiems pavaldiniams nurodydamas spaudimo priemonėmis, grasinimais versti žmones keisti savo įsitikinimus, pritarti vieno žmogaus – valdovo sukurtam spektakliui. Dėl įtakos ir savanaudiškos valdžios išlaikymo.
Ne kartą teko suglumti, kai priėjęs pažįstamas klausia patarimo: “Kaip elgtis? Gavau žinutę, raginančią prisistatyti su prisijungimo prie elektroninės erdvės asmeninėmis priemonėmis tam, kad išstoti iš organizacijos, kuri vadovo buvo išduota, netenkino ir nepritarė jo savanaudiškiems tikslams”. Kyla klausimas – ką kaltinti? Žmones, kurie pasiduoda ligotoms spaudimo priemonėms, ar patį iniciatorių? Apmaudu žiūrėti, kai išsilavinę, protingi, intelektualūs žmonės pasiduoda šioms spaudimo priemonėms, tačiau tai daro siekdami išsaugoti ramybę, pragyvenimo šaltinį, norėdami  išvengti tremties iš gimto krašto. Primena Stalino laikus. Tačiau dar apmaudžiau žiūrėti, kai išsilavinę žmonės prisideda prie šmeižto propagandos, intrigų kūrimo už priedą prie atlygio. Sunku surasti nors krislelį orumo, kai prieš Tarybos posėdį, pažadėjęs savo komandos nariams, judėjimo steigėjams, nekeisti frakcijos posėdžio metu sutartos pozicijos, staiga prieš Tarybos posėdį paima ir  apgauna, pakeisdamas poziciją vardan savo intereso. Ar verta toliau toleruoti savo vadovo veiksmus pataikaujant? Apgailėtina, kaip postų dalybos metu yra mėtomasi mokesčių mokėtojų pinigais be atsakomybės, skiriant net po 50 procentų atlyginimo priedo dar net nepradėjusiam dirbti administracijos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojai. Kuomet kai kurių skyrių specialistai, turėdami perteklinį krūvį, dirba beveik už minimalų atlygį.
Daugiau kaip prieš metus laiko vienos gatvės gyventojai, neturėdami geriamo vandens, kurį savo reikmėms nešasi iš kapinių, kreipėsi su prašymu, kad savivaldybė skirtų lėšas centralizuotam vandens tiekimui įrengti. Atrodo, ir žmonės patenkinti liktų, ir įmonei papildomos pajamos, tačiau tam vadovui nebelieka nei laiko, nei lėšų.
Prieš savaitę rajoninėje spaudoje buvo publikuotas straipsnis dėl Šeštokų miestelio gatvių, kur problema nukreipta atsakingam savivaldybėje už kelių būklę specialistui, žmonės raginami pakantumui, nes tai – vardan Lietuvos saugumo. Dar prieš gerą pusmetį raginau vadovą kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją, Kelių direkciją, kur bendru finansavimu  būtų galima suremontuoti, paruošti karinės technikos krovos darbams gatves Šeštokų miestelyje, gyventojų pakantumui paliekant tik technikos gausumą. Kaip matyti, ir tam pritrūko laiko.
Tokių problemų yra apstu, apie jas ateityje bus galima dar pakalbėti, jeigu tik situacija nesikeis. Na, o vadovui linkiu perskaityti pasakėčią apie du vilkus, pradėti maitinti gerąjį vilką savyje. Nes demokratija mūsų rajone, kurią turėtų palaikyti brandi visuomenės politinė sąmonė, sugebanti kūrybiškai priimti šiuolaikinės politinės minties, modernios civilizacijos lygį, virs į tironiją.

Audrius Klėjus, lazdijietis