J. Streičs: neniurzgėkite dėl grašių, kai pasauliui transliuojame žinią apie grožį

Klausausi, ką apie filmą „Kartą kaime“ kalba žiūrovai, kas apie tai rašoma vietinėje spaudoje. Todėl savo nuomonę noriu pasakyti ir aš. 

Buvau pakviestas į šio filmo peržiūrą savo gero bičiulio Vytauto Žukausko. Gal dėl to, jog jaunasis filmo režisierius Marius Pocevičius yra jo mokinys. Pagaliau ir filmo scenarijus suintrigavo, nes pasakojama apie kraštą, kuriame ir aš gyvenu, apie Veisiejus. 

Visomis prasmėmis tai – puikiai sukurtas filmas

Žinote, per ilgus savo darbo kine metus esu kviestas į daugelio filmų peržiūras. Tuo metu, kai intensyviai darbavausi, buvau aukštai vertinamas, kino kūrėjams buvo svarbi mano nuomonė. Ypač nejaukiai jausdavausi, kai būdavau pakviestas išsakyti savo nuomonę apie jaunų kūrėjų filmus. Žinojau, kad kritiškai vertinti bus nepatogu, o netiesos sakyti nemoku. Todėl visuomet stengdavausi atsisėsti prie pat įėjimo, kad, reikalui esant, galėčiau greitai dingti savo nuomonės neišsakęs. 

Tačiau atėjęs į kino filmo „Kartą kaime“ peržiūrą, iškart pasijutau gerai. Dar prieš filmo peržiūrą klausiausi, su kokia meile ir kartu su saviironija režisierius kalba apie filmą. Ir supratau, kad tai ne tik gabus žmogus, mylintis kiną, bet ir savo kraštą. Man tai priminė apie 1960-uosius Vakarų Europoje gimusį kino kūrėjų judėjimą „Naujoji banga“, kurio atstovai viešai smerkė tradicinį kiną: rašė straipsnius, kitaip protestavo. Vėliau kai kurie jų tapo žymiais režisieriais, scenaristais, sulaukusiais tarptautinio pripažinimo...

Kas man labai patiko šiame filme? Kad jaunas žmogus, tik pradedantis režisieriaus karjerą, nesiima spręsti kažkokių globalių problemų, neieško grandiozinių temų, o išdrįsta kalbėti apie mažo miestelio reikalus, apie tai, kas kelia nerimą jo gyventojams. O svarbiausia – nebijo dėl to būti nepopuliarus tarp kitų, ne Veisiejų miesto žiūrovų, kurie žiūrės filmą didžiuosiuose kino teatruose Lietuvoje. Tačiau kaip režisierius turiu pasakyti, kad jis pasirinko kinui labai tinkamą miestelį. Jo vaizdų nereikia ieškoti – jie tiesiog yra. 

Tikrai atneš žinomumo Veisiejams 

Mes, kino pasaulio žmonės, žinome, kad kino kūrėjai dažnai renkasi šalis, miestus, kurie filmo siužetui priduoda šarmo. Pavyzdžiui, tokia šalis yra Gruzija. Arba – Odesa su savo šmaikščiais, humorą mėgstančiais žmonėmis. Manau, kad Veisiejai po Mariaus Pocevičiaus filmo „Kartą kaime“ taps atradimu ne vienam kūrėjui. Neperdedu – šiuo filmu sukurta Veisiejų legenda. Situacija – ne dirbtinė, o natūrali, iš gyvenimo. O pats miestelio seniūnas Zenonas man pasirodė tarsi didvyris. Jis juk nepabijojo vietinės valdžios priekaištų už tai, kad leido filmo kūrėjams taip sušaržuoti jos paveikslą... Dėl to filmas ir bus žiūrimas, kad jame – ne panegirika, bet gyvas Veisiejų gyvenimas, jo problemos. Ir tarsi visai šalia jų – nuostabi gamta, kuri užkabina. Ir vilioja žiūrovus pamatyti, kaip visa tai atrodo tikrovėje.  

Didelis šio filmo pliusas yra ir tas, kad Marius Pocevičius sugebėjo dirbti ypač ekonomiškai. Ir meninį filmą padaryti, ir tokią reklamą miesteliui kitam būtų reikėję nemažos krūvos pinigų ir laiko. Žinant, kad filmas buvo susuktas vos per dvi savaites, jo režisierių galima tik pagirti už tai, kad iš anksto buvo pasiruošęs, apgalvojęs detales. Ir už tai, kad sugebėjo pasirinkti tinkamą aktorių komandą. Galima dar pagirti už tai, kad malonumą, kurį patyrė kurdamas filmą, o žiūrovai – jį žiūrėdami, jis labai subtiliai sugebėjo suderinti su nauda, su reklama, kuri Veisiejams atneš neabejotino populiarumo, o gal ir naudos. 

Žaviuosi ne tik Mariumi, bet ir daugeliu kitų Lietuvos režisierių, kurie, kitaip negu mes tuo metu, savyje turi vidinės laisvės, naują požiūrį į gyvenimą, politiką, kitus reiškinius. Be to, nebijo cenzūros.  Tarp kitko, buvau pažįstamas, artimai bendravau su daugeliu žymių Lietuvos režisierių – Vytautu Žalakevičiumi, Arūnu Žebriūnu, Raimondu Vabalu ir kitais. Ir jie iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų režisierių išsiskyrė kitokiu individualiu reiškinių matymu, drąsesniu požiūriu. Kino pasaulyje Lietuva jau seniai, dar iki jūsų Nepriklausomybės, dominavo kaip europietiška, laisva šalis. O tai man labai imponavo. 

Kodėl šiandien kalbu apie šį filmą? 

Pirma, labai nustebau, kai jūsų rajono spaudoje pasirodė straipsnis apie tai, kad, girdi, rajono valdžia, paskyrusi šiam filmui 8 tūkst. eurų, mėto mokesčių mokėtojų pinigus. Pasakysiu – tai labai maži pinigai. Jei kiekvienam rajono mokesčių mokėtojui išdalinsime tuos 8 tūkst., tai pamatysime, kad kiekvienam tai kainavo tik centus. Aš suprantu – straipsnis populistinis, pritaikytas rinkimų kampanijai. Bet žala rajono biudžetui čia – nulinė. O pliusai – didžiuliai. Nereikia pamiršti, kad buvo ir kiti finansavimo šaltiniai, ir jų sumos – žymiai didesnės. 

Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, turime džiaugtis, kad gražus mūsų kraštas pateko į kinematografijos akiratį, kad jis atkreips ne tik žiūrovų, bet ir kino kūrėjų dėmesį, kad filmas „Kartą kaime“ padės daug kam atrasti Lietuvos kampe pasislėpusį Veisiejų miestelį. Taigi, neverta niurzgėti dėl centų, kai galime pasauliui parodyti, kad Lietuva – tai pasaka. O Veisiejai yra šios pasakos dalis. 

Veisiejams aš neabejingas jau ne vienas dešimtmetis... Pamenu, kartą, gal prieš 40 metų, važiavau pro Veisiejus. Likau pakerėtas ir sužavėtas taip ilgai, kad vėliau, ko gero, pats likimas man Veisiejus padovanojo. Dabar čia dažnai poilsiauju, iki valiai džiaugiuosi miestelio grožiu ir žaviuosi puikiais vietiniais žmonėmis, miestelio valdžia, čia rengiamomis šventėmis.  

Su Lietuvos kinu susijusi ir mano šeima. Dukra Viktorija Streiča-Jakštienė yra žinoma kino aktorė ir režisierė. Anūkė Žygimantė Jakštaitė taip pat jau nusifilmavo Andriaus Blaževičius filme „Bėgikė“. Filmas sulaukė puikaus žiūrovų ir kino kritikų vertinimo, o Žygimantė net pelnė tarptautinį prestižinį „Shooting Stars 2021“ apdovanojimą už vaidmenį šiame filme. Aš pats esu labai susijęs su kultūriniu Lietuvos ir jūsų rajono kultūriniu gyvenimu. Dalyvauju kaip Latvijos menininkas pleneruose „Veisiejų pavasaris“, Latvijoje organizuoju Lietuvos dailininkų parodas. Taigi, esu lyg ir Latvijos kultūros atašė Lietuvoje. Kinas yra mano artimieji ir mano gyvenimas. Negaliu tylėti, kai kalbama netiesa. 

Gerbiu žmones, kurie vertina kultūrą ne tik žodžiais

Atskirai noriu pagirti jūsų merę Ausmą. Žinote, po filmo „Kartą kaime“ peržiūros aš priėjau prie jos ir pasakiau komplimentą. Nes man labai imponuoja tai, kaip ji rengiasi. Kad ji, būdama valdžios žmogus, to nedemonstruoja savo apranga. Kad dėvi drabužius kaip tikra europietė moteris, nebijo parodyti savo moteriškumo, nesislepia, kaip buvome įpratę matyti moteris sovietmečiu, po griežtais dalykinio stiliaus kostiumais... Tai rodo, kad turi savo nuomonę ir savo stilių. Dar labiau vertinu ją už tai, kad remia kultūrą. Ir tai daro ne žodžiais, o konkrečiais darbais.   

Janis Streičs, Latvijos kino režisierius, scenaristas, menininkas, Latvijos mokslų akademijos garbės narys, tarptautinių premijų laureatas (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-07-15)