Sodyba Seiliūnuose pakeitė alytiškės gyvenimą (nuotr. galerija)

Danutė Grigienė atskleidžia, kad sodyba kaime buvo sena jos svajonė. Jau dabar išsipildžiusia žmonos svajone džiaugiasi ir jos vyras Valdas. Vos per ketverius metus įsigyta sodyba Seiliūnuose tapo neatpažįstama – rojumi žemėje. „Aš čia suradau gyvenimo pilnatvę. Visada sau reikia palinkėti gražių svajonių, didelių siekių, prasmingų darbų. Ir viskas tikrai išsipildys“, – sako ji.        

Danutė kilusi iš Skraičionių kaimo. „Atėjo tam tikras amžiaus tarpsnis, kai vėl labai panorau į kaimą“, – prisipažįsta moteris. 

Atsikraustė į Alytų 14 metų – studijos, draugai, paskui šeima, taip bėgo metai, dešimtmečiai. Prieš 4 metus pradėjo ieškoti sodybos, nusipirko Seiliūnuose. „Mano svajonė virto tikslu – jį pasiekiau ir visai nesvarbu, kad man buvo jau 56 metai. Dabar ir mano vyro neiškrapštysi iš kaimo“, – teigia ji.

Sodyba Seiliūnuose iškart prilipo, nebuvo apleista, tačiau augalų čia buvo mažoka, tad Danutė ėmėsi šio darbo. Gal labiau reikėtų sakyti ne darbo, o malonumo sodinti gėles. „Aš labai norėjau turėti žemės ir sodinti gėles. Sakoma, kad į jaunystę negrįžtama, o į vaikystę galima, tad aš ir sugrįžau su savo gėlėmis, meile joms“, – patikina Danutė. 

,,Susikūriau tokį gyvenimą, kokio pati noriu. Svarbu susikurti tokią aplinką, kurioje esi laimingas. Išmokau džiaugtis paprastais gyvenimiškais dalykais: saulės patekėjimu, gėlių žiedais, paukščių giesmėmis, žmonėmis, kurie šalia. Esu laiminga, turiu puikią šeimą, turiu draugų, gerą darbą, sodybą, dabar pajutau gyvenimo pilnatvę. Materialius dalykus gali nusipirkti, užsidirbsi, o dvasinės ramybės ar geros savijautos – ne, tai yra daug svarbiau“, – teigia D. Grigienė.

Pripažįsta, kad būtent dabar gyvena savo aukso amžių. Dar labiau džiaugiasi, kad jos aštuonmetė anūkėlė jau pamilo gėles: skinasi, vežasi į namus, o ir prižiūrėti padeda. 

„Nieko iš gyvenimo nenoriu, tik vieno prašau – kad nepabėgtų tai, ką turiu“, – prasitaria jau dabar seiliūniškė Danutė Grigienė. Ir tuoj tiesiai šviesiai pasako: „Nėra toje Lietuvoje taip blogai, kaip visi čia cypia.“ 

Plačiau - D. Babarskienė naujausioje ,,Lazdijų žvaigždėje" (2023-09-22).