Labai smagus pasibuvimas krautuvėlėje, kurioje viskas kainuoja eurą arba du

Ramunė Juškelienė iš Dumblio sako, kad darbo vietų Lazdijuose neatsiranda. Ji pati yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau jokio darbo pasiūlymo nesulaukė, o veikti reikia kažką, nesėdėsi rankų sudėjusi. Todėl vis bando kurti sau darbo vietą, o drąsos moteriai netrūksta. Anot jos, bandyti reikia, o jei nepavyks, tai juk nieko baisaus nenutiks, bent žinos, kad bandė. „Visada gali uždaryti duris, jei nepavyks. Vogti – gėda, o kažką pradėti daryti, dirbti – ne gėda“, – įsitikinusi Ramunė. Šeima turi atidariusi ir parduotuvę Lazdijų mieste. 

Dabar ji savo namuose, vyro tam tikslui įrengtame garažėlyje, prekiauja drabužiais. Kad svetimų žmonių yra kieme, tai šeimos nė kiek netrikdo. „Juk tik kieme“, – sako Ramunė. Garažėlyje įrengtos kabyklos, viskas tvarkingai sukabinta, kad drabužiai nesilamdytų, o ir pirkėjoms būtų patogiau apsižvalgyti. Klientės jau spėjo apsidairyti, kai ką įsigyti. Pirkėjų yra, nesiskundžia, nors dar tik pati pradžia, tad reikia padirbėti ilgėliau, kad padarytų išsamesnes išvadas. 

Kol kas klientėms drabužių kaina priimtina. Drabužiai ir nauji, ir dėvėti, kaip sako pati šeimininkė, miksas. Ir viskas po eurą ar du. „Kaina gera, tad žmonėms apsimoka įsipilti kuro ir atvažiuoti. Pasiimi draugę, kaimynę, atvažiuoji, išsirenki, pasimatuoji, pasirenki, ko reikia, ir viskas“, – dėsto ji. 

Susidomėjimas itin pigiais drabužiais – didelis. „Domisi, atvažiuoja net iš kito galo rajono. Atvažiuoja į Lazdijus apsipirkti, o iki Dumblio – jau ne taip ir toli, 4 kilometrai, tad užšoka ir pigių drabužių pasidairyti“, – sako. 

Ramunė džiaugiasi, kad jos darbas, kaip pati sako, vietoje, namie. „Man labai gerai, nes darbas namuose. Dukrytei 3 metukai bus rugsėjo mėnesį, dar neleidžiu į darželį, dar mamytės jai labai reikia. Tad auginu dukrą ir sugalvojau padirbėti. Galvoju: vyresnės dukros išeis į mokyklą, vyras – į darbą, o aš ką veiksiu? Neturėsiu, ką veikti. Todėl ir sugalvojau sau užsiėmimą. Mes su mažąja pasigaminame valgyti šeimai, susitvarkome, kas reikalinga namų ūkyje, nueiname į garažėlį ir abi sau dirbame“, – aiškina.

Dabar jau pirmosios klientės „ratą prasuko“ – apsipirko, laukia, kada bus prekių papildymas, žada vėl atvykti.

Vis tik girdėjo kalbas, kad tų „skudurų“ jau niekam nereikia, visi turi, parduotuvių, prekiaujančių drabužiais, Lazdijuose pilna, bet Ramunė į tokias kalbas nekreipia dėmesio ir daro, ką sugalvojusi, kas jai atrodo gerai: „Aš dirbu savo darbą, einu savo keliu, nesidairau ir nesiklausau, kas ką kalba.“

Plačiau – D. Babarskienė šios savaitės „Lazdijų reklamoje“ (2024-08-13).