G. Skaistė nemano, kad solidarumo įnašas daro poveikį užsienio bankų planams ateiti į Lietuvą
Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
D. Labučio (ELTA) nuotr.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako nemananti, kad solidarumo įnašas ir jo pratęsimas daro įtaką užsienio bankų planams ateitį į Lietuvą. Anot jos, buvusių susitikimų su kitų šalių bankais metu jau buvo žinoma apie galiojusį mokestį, tačiau perspektyvomis Lietuvoje vis tiek buvo domimasi.
„Tuomet, kai tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerijos atstovai vyko į susitikimus su kitų šalių bankais, kurie domisi perspektyvomis Lietuvoje, solidarumo mokesčio galiojas Lietuvoje jau buvo žinomas. Tuo tarpu bent jau tie subjektai, su kuriais turėjome susitikimus išsakė savo norą ir lūkestį ateitį į Lietuvos rinką, jie tai įsirašę į savo plėtros strategijas“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.
„Tai reiškia, kad nepaisant to, jog įstatymas jau galiojo, bankų planai nuo to nesikeitė. Tikėtina, kad Lenkijos finansų įstaigų planų galėjo šiek tiek užtrukti dėl pasikeitusios Vyriausybės, tačiau bent jau kol kas informacijos, jog jų planai būtų pasikeitę, tokios informacijos neturiu“, – tikino ji.
Politikė pažymėjo, kad solidarumo įnašo pratęsimas neribotam laikotarpiui neturėtų jokios prasmės.
„Solidarumo įnašas yra reakcija į išskirtinę situaciją, todėl jo pratęsimas neribotam laikotarpiui neturi jokios prasmės. Opozicijos pateiktas įstatymas, Lietuvos banko vertinimu ilgesniuoju laikotarpiu negeneruoja jokių pajamų“, – sakė ministrė.
ELTA primena, kad siekiant rasti reikalingų lėšų gynybos poreikiams, Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.
Tokios Finansų ministerijos parengtos Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui skubos tvarka.
Projekte siūloma, kad šis mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas. Visgi siūloma keisti laikotarpį pagal kurį mokestis skaičiuojamas, iš 2018–2021 m., kuris buvo taikomas 2023 m. ir 2024 m., į 2019–2022 m.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)