V. Golikas: gaila, nebesuspėjome...

Vytautą Stacevičių pažinojau nuo vaikystės, kadangi Kapčiamiestyje užaugau. Tuo metu jis daugiau bendravo su mano a. a. tėvu, kuris buvo ne tik medžiotojas, bet ir miško, gamtos mylėtojas. Juodu visuomet turėdavo apie ką pasikalbėti. Kapčiamiestyje, ko gero, nėra žmonių, su kuriais jis nėra bendravęs, nes buvo šiltas, atviras, dūšios žmogus. Kai sugrįžau į Kapčiamiestį dirbti, jis pakvietė mane apžiūrėti jo sukurto miškų, šio krašto istorijos ir etnografijos muziejaus. Daug tada pasikalbėjome ir apie miškus. Ne kartą kviečiau jį dalyvauti seniūnijos visuomeninėse valdymo struktūrose, tačiau jis atsisakė motyvuodamas savo amžiumi. Sakė: „Teisingai dirbate.“ Visuomet dalyvaudavo seniūnijos renginiuose, juose pasisakydavo, padėkodavo už darbus Kapčiamiesčiui. Nepamiršdavo pagirti. Buvome sutarę, jog šį pavasarį apvažiuosime jo mėgstamiausias vietas miškuose, jis man parodys retesnius Kapčiamiesčio girių medžius. Gaila, nebesuspėjome...

Virginijus Golikas, Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas (,,Lazdijų žvaigždė", 2025-01-03).

Daugiau karštų prisiminimų apie praėjusių metų gruodžio 30 d. į amžinybę išėjusį Lazdijų r. garbės pilietį Vytautą Stacevičių - taip pat naujausioje ,,Lazdijų žvaigždėje" (2025-01-03).

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

Kiek daug protingų atsirado, tik pervėlai.