V. Danauskienė: cinizmas irgi turi turėti ribas

Aš galbūt kaip nedaug kas kitas žinau, kiek empatiški ir solidarūs gali būti lietuviai, kuomet mūsų tautiečius ištinka nelaimė. Per savo žurnalistinę karjerą esu rašiusi ne vieną istoriją, kaip susitelkę suaukojame tūkstantines sumas sergantiems vaikams, namų gaisre netekusioms šeimoms, kaip gelbstime šuniukus, gandrus ir t. t.

Gerai prisimenu 2014-uosius, kai po Krymo okupacijos ir prasidėjusio Ukrainos plėšymo į gabalus lazdijiečiai susitelkė į paramos Ukrainai rinkimą. Iki šiol akyse stovi vaizdai, kuomet medicinos bintus, vaistinėles, šiltus rūbus, miegmaišius ir konservus nešėme ir aukojome visi – nuo tuometinio mero Artūro Margelio iki savivaldybės įstaigų kolektyvų ar moksleivių grupių.

Pasididžiavimo ašaros kaupdavosi kiekvieną kartą, kai matydavau, kiek daug visi kartu galime padaryti dėl kito, dėl to, kuriam bėda, kuriam reikia čia ir dabar.

Matydama paprastų žmonių iniciatyvą padėti prieš savaitę Lazdijuose gaisro metu namų ir viso jame buvusio turto netekusioms šeimoms, iš kurių viena – jauni, tvarkingi žmonės, šeima, auginanti tris mažamečius vaikus, dėkojau jiems už tą nesavanaudiškumą, už empatiją. Ir žinau, kad ta parama iš kiekvieno buvo labai nuoširdi. Tikra. Nes lietuviai yra tokia tauta. Tai mūsų stiprybė – remti vienas kitą. Būtent todėl mūsų, kaip tautos, nesunaikino nei karai, nei globalizmo iššūkiai.

Nuoširdžiai džiaugiausi, matydama pačios rajono merės Ausmos Miškinienės įrašą feisbuke, kur ji rašė apie namų gaisre netekusią šeimą: „Patikinu, kad nukentėjusiems nuo gaisro svarbūs savivaldybės administracijos ir savivaldybės tarybos sprendimai jau inicijuoti. Padėsime, kaip galėsime.“

Tai ties šitu parašymu, kaip supratau, visa valdžios su mere priešaky parama prasidėjo ir baigėsi. Nes kaip kitaip paaiškinti tą cinizmą, kai daugiavaikei tvarkingai šeimai, likusiai be stogo virš galvos, buvo pasiūlyta apsigyventi... Lazdijų „Bangladeše“, t. y. asocialiais nuomininkais, viešosios tvarkos pažeidimais ir apšnerkštomis sienomis garsėjančiame bendrabutyje miesto centre. 12 kvadratinių metrų kambaryje. Penkių asmenų šeimai su trimis mažamečiais vaikais.

Vasario mėnesį patvirtintame rajono biudžete šiemet mero rezervo fondui skirta 60 tūkst. eurų suma. Būtent šios lėšos gali būti naudojamos paramai asmenims, nukentėjusiems nuo gaisro. Bus įdomu sulaukti merės potvarkio, kuriuo tokios lėšos ir kiek bus skirta ar ne. Tada žinosime, ar rajono vadovės cinizmas turi dugną, ar yra beribis...

Vilma Danauskienė, rajono tarybos narė, žurnalistė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-04-11)