V. Danauskienė: apie merus – su ragais ir be jų

Kas mums, rinkėjams, yra geriau – išsiskyręs meras (-ė) ar gyvenantis santuokoje, o ragus slepiantis po kailine kepure?
Prisigyvenome iki klausimo, kuris tapo pagrindinis, užgožęs koronas, bedarbystę, skriaudžiamus šuniukus ir sudegusį kaimyno tvartą.
Deja, žiniasklaida rašo tai, ką skaitytojai nori skaityti. Bankrutavusių bendrovių savininkai feisbukuose gali pliekti įžūlią žurnalistę, kvočiančią merę apie skyrybas, net neskaitęs paties interviu.
Bet toks moralizuotojas niekada neprisipažins, kad pats jau per devynis ratus aplinkui visų išklausinėjo: tai išsiskyrė ar ne, o tai turi berną/mergą, o tai kaip namus pasidalino ir dar daug daug daug visko.
Neabejoju, kad minėtasis nenusisekęs politikas – viarslinykas tąjį interviu su mere perskaitys. Nes mes tokie – mums rūpi ne tik ir net ne tiek, kiek Vyriausybėje pinigų projektams išmušėme, o kokiais batais politikas tarybos posėdyje pasirodė.
Rašyti apie asmeninį politikų gyvenimą visuomet yra raudona šviesa, riba, kai turi labai labai atsižvelgti į būsimas pasek­mes. Ir čia paties politiko žodis yra lemiamas, ar bus ta žinia vieša, ar ne.
Bjauriau, kai rašoma net nesistengiant pakalbinti pačių pusių. Kalant per priesaiką Dievui ir net per priesaiką rinkėjams.
Pamirštant, kaip neseniai čia vieša paslaptis rajone buvo merienės ir konkurentės Ambrozijos peštynės su plaukų nuostoliais garsiajame savivaldybės „kambariuke“.
Pamirštant tarybos nares ir administracijos pavaduotojas, užimančias merą tiek, kad už durų su darbo reikalais laukiantys pavaldiniai ir darbo valandas baigti suspėja.
Pamirštant animacinio filmo herojų Šreką, lėkusį vieną vasaros vakarą iš „dviračių kelionės“ pamaryje pargabenti ne tik dviračio, bet ir jo savininkės, pernelyg įsijautusios į bendrakeleivio dėmesį ir primiršusios ligoninėje po lašelinėmis gulintį sutuoktinį.

Vilma Danauskienė, žurnalistė