R. Sadauskas-Kvietkevičius: kodėl patariau emigrantui neskubėti atsikratyti Lazdijuose esančio turto?

Aną savaitgalį man paskambino vienoje Skandinavijos šalyje ne pirmus metus dirbantis bičiulis ir po trumpos įžangos apie orą, vaikus, tėvų sveikatą ir Donaldo Trumpo keistenybes paprašė patarimo. Prieš porą dešimtmečių jis įsigijo namų valdą su baigiančiais griūti statiniais ir elektros įvadu miško pakraštyje, prie pat Lazdijų miesto ribos. Pastatus nugriovė, statybinį laužą išvežė ir paliko tą pirkinį kaip investiciją laukti tokių laikų, kada Lazdijai ims plėstis arba jam pačiam tiesiog prireiks pinigų.

„Girdėjau ten pas jus, Lietuvoje, nekilnojamą turtą valdžia žada apmokestinti. Tai ką man dabar daryti – skubiai parduoti tą sklypą ar dar palaikyti?“ – teiravosi bičiulis.

Profesionaliu konsultavimu ilgalaikių investicijų klausimais aš neužsiimu, todėl pirmiausia įspėjau, kad viskas, ką jam pasakysiu, bus tik mano asmeninė nuomonė, kurioje gali būti neatsižvelgta į svarbius geopolitinius veiksnius ar pasaulio ekonomikos anomalijas. Pavyzdžiui, jeigu čia jau minėto D. Trumpo pradėti muitų karai kaip reikiant įsisiūbuos, ims trūkinėti tarptautinės tiekimo grandinės ir Vakarų valstybių bei Kinijos ekonomika nugrims į recesiją, tai atsilieps net atokiame Lietuvos pakraštyje esančio turto kainai. Nes tiesiog nebus žmonių, kurie turės pinigų naujo namo statybai tokioje gražioje vietoje. Pašnekovas pasakė, kad būtent to ir nori – ne paistalų apie globalią ekonomiką, o subjektyvaus vietos gyventojo žvilgsnio iš vidaus.

Pirmiausia patariau jam nesibaiminti Seime ir žiniasklaidoje šiuo metu aptarinėjamo Nekilnojamojo turto mokesčio. Nes pagal Finansų ministerijos siūlomą tvarką tą mokestį tektų mokėti už turtą, kurio apmokestinamoji vertė yra didesnė už 20 tūkst. eurų. Ne tikroji rinkos kaina, o būtent apmokestinamoji vertė, nustatyta ir reguliariai perskaičiuojama Registrų centro. Kiekvienas galite pasižiūrėti savo būsto nuosavybės pažymėjimo išraše, kokie skaičiai ten įrašyti – už tiek tikrai nesutiktumėte jo parduoti. Todėl mano bičiulį, kaip ir absoliučią daugumą Lazdijų rajono žmonių, toks mokestis aplenks. Mokėti tektų nebent tiems, kas turi apynaujės statybos rūmus pačiame Lazdijų mieste, bet nedaug tokių namų teko matyti.

Net ir patenkantieji į naujo mokesčio spąstus dėl to neturėtų nerimauti, nes keliuose į viešumą nutekėjusiuose projektuose tarp 20 ir 50 tūkst. eurų įvertintą turtą žadama apmokestinti tokiais tarifais, kad per metus mokėti susidarytų mažiau, negu už šiukšlių išvežimą. Negana to, kai kurios valdančiosios daugumos frakcijos jau dabar siūlo pakelti mokesčio kartelę bent iki 30 tūkst. eurų. Nes tiesiog nenori erzinti savo rinkėjų, gyvenančių tokiuose rajonuose kaip mūsiškis, kur vidutinės gyventojų pajamos labai artimos minimaliai algai, bet beveik visi turi nuosavus namus ir butus.

Paaiškinęs tai savo draugui emigrantui, patariau sprendimą priimti nejaučiant spaudimo dėl tų kalbų apie Nekilnojamojo turto mokestį. Ir pirmiausiai vertinti, ar jam dabar taip labai reikia pinigų. Jeigu nereikia, tai turėtų atsižvelgti į tai, kaip pastaruoju metu keičiasi Lazdijai. Dabar jums nepasakosiu, bet keletą metų Lazdijuose nesilankiusiam ir mūsų krašto aktualijomis nesidomėjusiam pašnekovui pasakiau keletą komplimentų mūsų rajono merei, tesėjusiai nemažą dalį savo rinkimų pažadų. Nauja autobusų stotis, naujas sporto centras ir kiti viešosios infrastruktūros projektai siunčia aiškią žinią, kad Lazdijai jau nėra kažkoks gangrenuojantis šalies užkampis. Matydami tokią plėtrą žmonės drąsiau renkasi Lazdijus, kaip vietą ramiai ir patogiai gyventi išėjus į pensiją, pradėti verslą arba sugrįžus po studijų pretenduoti į pareigas viešojo sektoriaus institucijose. Todėl stabilizavosi moksleivių skaičius mūsų rajono mokyklose, po truputį brangsta žemės ūkio paskirties žemė, namai ir butai.

Iki klestėjimo dar toli, bet augame su visa Lietuva. Ar bent man taip regis, žvelgiant iš savo kaimelio, prisiglaudusio prie gervių balsais mane kasryt žadinančių Ilgio, Samanio ir Teiraus paežerių pievų. Kai ant Petroškų miško kalvų mėlynuoja žibuoklių žiedai, į lizdus sugrįžta gandrai, o Veisiejų turgus atsigauna po žiemos sąstingio, man visai nesinori specialiai ieškoti, ką čia blogo pavyks įžiūrėti. Ir sureikšminti iki visiškos tragedijos, nelaimės bei katastrofos. Užtenka, kad gyvenimo džiaugsmą jums bando kartinti į opozicijos politikę persikvalifikavusi žurnalistė, kuriai ir naujasis sporto centras ne taip pastatytas, ir teismai ne taip „čekutininkus“ teisia, ir į valdančiąją koaliciją ne tos partijos pakviestos. Nesiginčiju, duodu kelią, nes gal ir tokių žmonių šitam kraštui reikia. Kad jų pasiklausęs kiekvienas per silpnas savimi pasirūpinti žmogelis galėtų pasijusti, jog ne pats kaltas dėl savo nesėkmių, iššvaistyto ar pragerto gyvenimo, o tik bloga rajono ir šalies valdžia.

Vietinė politika retai būna įdomesnė už nacionalinės ar tarptautinės reikšmės įvykius, bet ir joje kartais pasitaiko tikrų perliukų. Vienas toks – mūsų savivaldybės tarybos narys, buvęs TS-LKD skyriaus pirmininkas Audrius Klėjus. Galima pamanyti, kad jį lydi kažkoks senas prakeiksmas, uždėtas iš praėjusių amžių užsilikusios raganos ar juodojo mago. Iš pirmo žvilgsnio – mandagus žmogus, sveikinasi, susitikę apie aktualijas draugiškai pasišnekame. Bet vos tik ponas Audrius imasi kažkokios veiklos, toje srityje būtinai nutinka kokie nors nesusipratimai. Buvo administracijos direktoriumi prie Artūro Margelio – neišbuvo. Buvo vicemeru jau prie Ausmos Miškinienės – atsistatydino per pandemiją po sportavimo skandalo. Vadovavo TS-LKD skyriui – jau nevadovauja. O dabar, nei iš šio, nei iš to, tarsi prevenciškai, ėmė viešai ginti savo partiją nuo A. Margelio sugrįžimo.

Ginčytis su gandais ir spėlionėmis politikui yra pats nedėkingiausias užsiėmimas. Nes taip tik prisideda prie jų platinimo ir verčia skaitytoją abejoti, o gal iš tikrųjų toks sugrįžimas įmanomas. O jeigu ta tema iš tikrųjų kam nors rūpi, tai pradėti aiškintis reikėtų nuo kito galo. Pirmiausiai paklauskite paties A. Margelio, ar jis nori ir ketina su visa savo bendražygių komanda grįžti į TS-LKD. O tada pasiteiraukite naujojo TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno, ar toks sugrįžimas būtų įmanomas. Ir visiems viskas bus aišku. Prieš metus taip jau dariau, kai nugirdau gandą, neva A. Margelis mūsų apygardoje kandidatuos į Seimą. Kalniškės mūšio minėjime priėjau prie politiko ir tiesiai jo apie tai paklausiau. Atsakė neketinantis kandidatuoti, o paskui taip ir padarė – kandidatų sąraše jo pavardės neišvydome. Bet aš jau žinojau, kad jos ten nebus. O faktais nepagrįsti gandai, spėlionės ir iš jų sekančios išvados yra labai toli nuo pačios moraliausios partijos etikos standartų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, „Lazdijų žvaigždė“ (2025 03 28)