R. Berus: pradingus mamai, pagalbon atskubėjo ne policija, o kaimynai

Noriu padėkoti Randiškės kaimo gyventojams, kurie trečiadienio vakarą padėjo man ieškoti pasiklydusios garbaus amžiaus mamos. Tokiu momentu, kai policija delsė vykdyti paiešką, į pagalbą nedelsdami atėjo kaimynai. Nuoširdžiai ačiū jiems visiems!
Mamai 81-eri, atmintis jau paveda, tačiau vis nenorėjo palikti savo namų Giraitės kaime ir apsistoti mano ar dukros šeimose. Neretai nakvoti eidavo į Teizus, pas žentą, ypač dabar viena bijodavo naktį būti, kai ta migrantų krizė prasidėjo.
Trečiadienio pavakarę sulaukiau mamos telefoninio skambučio, ji sakė ėjusi iš svečių namo į Giraitę ir greičiausiai pasiklydusi.
Pasirodo, norėdama sutrumpinti kelią, ėjo ne vieškeliu, o kažkokiais lauko keliukais. Kai paskambino, jau temo.
Iš karto paskambinau policijai, sakau, pradėkit paiešką, senas žmogus, naktis. O aš iš karto su kaimynais, kurie prisijungė, nuvykome ieškoti patys. Išvaikščiojome laukus šūkaudami, neatsiliepė. Nerimas ir baimė, kad galėjo kas nutikti blogo, tik stiprėjo.
Du kartus vėl skambinau Lazdijų policijos budėtojui, atsakymas vienas – ieškome. Sakau, kur ieškot, mes su kaimynais lakstom, nematom jokių policininkų. Tai, žinokit, į akis man tas budėtojas nusijuokė, sako, tai ieškokit.
Apskambinau gimines, išaušo ir rytas, tada mano sesuo vėl paskambino į policiją. Tik tuomet jau atvyko pareigūnai, prasidėjo paieška.
Mama, naktį praleidusi kažkur krūmuose, kaip pati pasakojo, išaušus išėjo į vieškelį, paskui susigaudžiusi, kokioj vietovėj esanti, su išsikrovusiu telefonu atėjo pas mane į Randiškę. Buvo apie vienuolikta ryto.  
Niekam nelinkėčiau tokios nakties, kai tavo artimas garbaus amžiaus žmogus pradingsta, tu kreipiesi pagalbos į pareigūnus, o jie tik išsijuokia, kad pareis, ieškom. Nors ieškojo ne jie, o kaimynai.
Ta patarlė, kad neturėk šimto eurų, o turėk šimtą draugų, kaip niekad pasiteisino. Dar sykį ačiū visiems kaimynams, kurie padėjote.

Remigijus Berus, Randiškės kaimo gyventojas (,,Lazdijų žvaigždė", 2021-11-05)