O. Juodkienė: dėkoju už ištiestą pagalbos ranką

Prasmingai, džiugiai, liūdnai ar linksmai atšventėme Kristaus gimimo šventę – šv. Kalėdas, palydėjome senuosius metus. Išsakydami vieni kitiems pačius gražiausius linkėjimus, atvėrėme Naujųjų 2018 metų duris. Kokie jie bus, ar išsipildys bent vienas palinkėjimas, atsakymą žino tas, kuris aukštai. Dėkokime Dievui už gyvenimą, už tuos naujus metus, kad jų sulaukėme, už tai, kuo  esame ir ką turime. Prašykime jo malonių, meilės ir ramybės šeimose, bendruomenėse, tarpusavio santykiuose ir melskime pasauliui taikos.
Atverkime savo širdžių duris, kurie dar neatvėrėte, artimo meilei, gerumui, būkime gailestingi vieni kitiems, tai ir patys susilauksime gailestingumo.
Lazdijų dekanato „Carito” vardu dėkoju visiems, kurie ištisus metus tiesė pagalbos ranką, darydami įvairius gailestingumo darbus.
Nuoširdžiai dėkoju rajono savivaldybei, jos merui, seniūnams, Lietuvos maisto bankui, verslininkams, įstaigoms, organizacijoms, atskiriems geradariams ne tik iš Lazdijų, bet ir kitų miestų. Gerieji žmonės, jūsų yra tiek daug, kad visus išvardinti būtų sunku, bijau ką nors praleisti, nes tai reikštų įžeidimą. Tiek prašančiųjų pagalbos, tiek aukojančiųjų yra daug.
Jums visiems tariu AČIŪ mažo vaikelio, tiesiančio rankeles į kiekvieną ateinančią tetą, vienišo, apleisto, mažai kieno lankomo žmogaus, ligonio, invalido, daugiavaikės motinos, praradusio bet kokią gyvenimo viltį, bet dar bandančio kabintis į gyvenimą žmogaus lūpomis.
Dėkoju už paaukotus pinigus „Carito” aukų dėžutėse, perkant kalėdines žvakeles bei kitų bažnytinių akcjų metu, organizuojant pažintines keliones ir t. t.
Taip pat nuoširdžiai ačiū tariu už maisto produktus, nupirktus ir paaukotus per dvi „Maisto banko“ akcijas, už aktyvų dalyvavimą saldžiojoje ir „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam” akcijose.
Dėkoju už daugiavaikei šeimai padovanotą ožką, kuri maitina pieneliu mažylius, už numegztus šalikus, kepures, suknelę, kuria pasipuošė Kamilė. Dėkoju už buitinę techniką, tvarkingus drabužius, avalynę, baldus, šaldiklį bei kitus buities reikmenis, taip pat – už transporto priemones ir už kitas vertybes bei paslaugas.
Išskirtinai dėkoju savo kolegėms Lazdijų dekanato „Carito” savanorėms už tuos gailestingumo darbus, kuriuos jos daro. Dauguma yra garbaus amžiaus, pačios turėdamos savo namus ir rūpesčius, stengiasi padėti kitiems, negailėdamos jėgų ir laiko. Kartais esame nesuprastos ar net įskaudintos dėl asmeninės naudos. Didžiausias užmokestis – tai Dievo malonė, jo palaima ir atliktų darbų rezultatas. Meilė artimui yra duotybė. Ji yra arba jos nėra. Jeigu ji yra, žmogus dega ta meile pats ir uždega kitus.
Prisimenu moterį iš Būdviečio, kuri „Maisto banko“ akcijos metu nupirko ir paaukojo didelį krepšį įvairių maisto produktų. Paklausiau: „Kodėl tiek daug?“ Atsakė: „Kai turiu – aukoju, nes nežinau, kas manęs laukia.“ Kokie prasmingi žodžiai, kiek daug jie pasako.
Brangūs geradariai, visa tai, ką jūs paaukojate, mes stengiamės atsakingai išdalinti tiems, kuriems reikia, tik kartais trūksta informacijos iš kaimų, nuošaliau gyvenančių žmonių, kurie nežino, kur ir kas yra „Caritas”, arba nedrįsta patys prašyti. Kreipiuosi į kaimynus ar pažįstamus – praneškite parapijos klebonui ar „Carito” savanoriams, jeigu yra tokių žmonių.
Jaučiu pareigą aukotojams paminėti pagrindinius darbus, nuveiktus per metus. Pagal galimybes padėjome nuo gaisro nukentėjusiems, prisidėjome prie gyvenamųjų būstų remontų, suderinę tai su socialiniais darbuotojais ir remiamomis šeimomis, palaidojome vienišą žmogų, neturintį giminių. Taip pat prisidėjome prie dar kelių žmonių laidojimo. Padėta užklupus ligai ar kitai nelaimei. Per metus surinkta, paruošta ir išdalinta apie 300 krepšelių su maisto produktais. Išdalinti dideli kiekiai drabužių, avalynės, indų, namų apyvokos ir daug kitų materialinių vertybių. Vargingiau gyvenančioms šeimoms ir jų vaikams buvo organizuota pažintinė kelionė po Lenkijos pasienio bažnyčias ir Vygrių vienuolyną, nepaprastą džiaugsmą suteikė plaukimas laivu Augustavo kanalu. Dar būtų galima toliau tęsti darbų sąrašą, nes žmonės labai dažnai kreipiasi prašydami įvairios pagalbos, ir jautiesi laimingas jiems padėjęs.
Mieli ir brangūs, dosnūs ir gailestingi mūsų geradariai, džiaugiuosi, kad jūs, kurie, besisukdami  savo versle ar dirbdami įstaigose, ūkininkaudami ar kitokiu būdu uždirbdami duoną kasdieninę,  sugebate dalintis su kitais. Pasakyti patį gražiausią žodį AČIŪ būtų per mažai. Prašau, tegul  visagalis Dievas atlygina už Jūsų gerumą Jums, jūsų vaikams ir vaikaičiams.
Lazdijų šv. Onos parapijos ir dekanato „Carito” vardu Onutė Juodkienė