O. Černiauskienė: naujas daugiabutis neįgaliesiems – dovana, apie kurią nė nesvajojome
Nors šiuo metu nedirbu dėl ligos, tačiau žinią apie tai, kad Lazdijuose bus statomas daugiabutis su keletu specialiai įrengtų butų žmonėms su negalia, sutikau labai patenkinta.
Jau 20 metų dirbu su rajono neįgaliaisiais, ilgus metus ir vadovauju Neįgaliųjų draugijos Lazdijų skyriui, dalyvauju savivaldybės sudarytos Būsto pritaikymo komisijos darbe. Jau daugelį metų keliaujame po butus, kuriuose gyvena neįgalieji, todėl žinau, kad daugeliui gyvenimo sąlygos nėra pakankamos gyventi oriai.
Negaliu skųstis – savivaldybė tikrai daug rūpinasi, pastaraisiais metais labai pasikeitė požiūris į žmones su negalia: jiems skiriama pakankamai priemonių, būstai pritaikomi labai greitai, puikiai dirba Lazdijų socialinės paramos skyrius, kurio darbuotojai lanko pagalbos reikalingus žmones, o komisijos pirmininkė Neringa Apolskienė daug bendrauja su Neįgaliųjų reikalų departamentu, todėl visi reikalai sprendžiami be jokių trukdžių.
Bėda ta, kad žmogus, gyvenantis daugiabutyje, iš antro ar trečio aukšto pats be pagalbos, o kartais net ir su ja, į kiemą negali išeiti. Todėl specialūs butai, kurie, tikiu, atsižvelgus į gyventojų poreikius bus įrengti pirmajame namo aukšte – didelė valdžios dovana mums, iš kurių likimas atėmė galimybę būti sveikiems.
Nežinau – gerai ar blogai yra tai, kad tame pačiame name gyvens ir gausios šeimos. Kaip žinome, vaikai yra negailestingi, jie linkę kartais labai žiauriai tyčiotis iš negalią turinčių savo bendraamžių, net iš jų tėvų. Pati žinau ne vieną tokį atvejį rajone. Bet reikia tikėtis, kad gražiai auklėjami būsimo daugiabučio namo kaimynai gražiai sutars, o vaikams bus puikus pavyzdys, kaip reikia rūpintis silpnesniais už save žmonėmis, kad galima su jais gražiai bendrauti, jiems padėti.
Įsivaizduoju, kokie laimingi bus tie, kuriems teks galimybė gyventi tokiuose naujuose butuose. Juk nei gausi šeima, o juo labiau – žmogus su negalia niekuomet neturės tiek pinigų, kad galėtų nusipirkti būstą.
Neįgaliųjų draugija, beje, pati neturi jokių pinigų, kuriais galėtume disponuoti spręsdami draugijos narių ar kitų neįgaliųjų rajone problemas. Tačiau turime edukacinių veiklų, ansamblį, sporto kolektyvą, savo šventes ir įvairius renginius. Gebame bendrauti ir džiaugtis gyvenimu – rajono gyventojai ne kartą turėjo progos tuo įsitikinti.
Ona Černiauskienė, Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-05-03)
Komentarai
Eilinis pažadas BUS.
Kam statyti naujus namus jei
Toks žinovas, kas yra
Tai tik parodo kaip prastai
Gal pone Danauskienė