A. Mikelionis: Vasario 16-ąją Lazdijų valdžia pademonstravo dvigubus standartus
Kiek mažiau nei prieš savaitę per Lietuvą nuvilnijo Vasario 16-osios šventė. Man tai visuomet išskirtinė data, nes tuomet jaučiuosi itin džiaugsmingai ir pakiliai. Be to, vis prisimenu, kokia svarbi ši šventė buvo mano šviesaus atminimo tėčiui – politiniam kaliniui ir tremtiniui. Po tėtės mirties kartą varčiau jo kalendorių, kuriame jis pasižymėdavo įvairius dalykus. Jame vasario 16 dienai skirtame puslapyje tėtis buvo pasižymėjęs, kad pirmą kartą po pusės amžiaus trukusios okupacijos šią dieną iškelta trispalvė ir užrašė: „Užteks lakstyti stribam su šunimis.“
Kadangi nemėgstu didelių žmonių susibūrimų (išskyrus futbolo rungtynes ir sunkiosios muzikos koncertus), Vasario 16-ąją visuomet švenčiu vienas namuose, stebėdamas valstybinę Lietuvos televiziją – 12 valandos transliaciją iš Daukanto aikštės. Šiemet jos metu eilinį kartą nubraukiau ašarą klausydamasis Lietuvos himno, Lietuvos karių žongliravimo ginklais, karinio orkestro skleidžiamų garsų ir galiausiai išgirdau, po to pamačiau du NATO naikintuvus, skrodžiančius mūsų laisvos tėvynės dangų. Vėliau itin atidžiai ir įdėmiai išklausiau pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo prof. V. Landsbergio kalbą – aštrią, pilną aktualijų, įspėjimų dėl išorės ir vidaus grėsmių, bet pakilią ir pilną subtilaus humoro.
Vasario 16-osios šventė nuvilnijo ir Lazdijų rajone. Ilgą laiką man vis kliūdavo, kad kai kuriuose miesteliuose ir kaimuose ji būdavo švenčiama... vasario 14 ar 15 dienomis. Na, bet sakykit, ar jums nekliūdavo tokia keista ar net nevykusi praktika? Taip, jeigu šventė sekmadienį, tai penktadienį būdavo galima pasiekti masiškumą suvarius mokinius iš mokyklų, o ir visų įstaigų darbuotojai vasario 14-ąją užsidėdavo pliusiuką, kad lyg ir buvo Vasario 16-osios šventėje... vasario 14 dieną. Bet vis dėlto ar nėra geriau organizuoti šventę tik vasario 16 dieną ir nesiekti jos masiškumo? Na, jau geriau ateis 20 patriotų savo noru negu 50 žmonių penktadienį. Žinoma, galima argumentuoti, kad Vasario 16-osios šventė organizuojama Lazdijuose. Tai reikia ją atšvęsti ir savo parapijoj, ir Lazdijuose. Geriausia išeitis būtų rengti vieną šventę, bet vasario 16 dieną Lazdijuose.
Dabartinė Lazdijų valdžia su mere A. Miškiniene priešakyje nuo pat 2019 metų savivaldos ir merų rinkimų demonstruoja dvigubus standartus arba, remiantis klasiku, galima pasakyti, kad Lazdijų rajone visos kiaulės lygios, bet Lazdijų valdžiai priklausančios kiaulės yra lygesnės už kitas. Eilinį kartą šį principą Lazdijų valdžia pademonstravo net itin išskirtinės šventės visai Lietuvai metu. Šiemet už įvairiausius nuopelnus Lazdijų rajonui apdovanoti keturi žmonės. Jie visi nusipelnė Laisvės angelų, kuriuos iškilmingos ir aukšto meninio lygio šventės metu Lazdijų kultūros centre įteikė ponia Ausma. Tarp keturių apdovanotojų buvo tik vienas Lazdijų valdžios atstovas – Veisiejų seniūnas Z. Sabaliauskas.
Dabar sugrįžkime į vieną šios kadencijos Lazdijų rajono tarybos posėdį. Jo metu rajono opozicija pasiūlė ilgametį Lazdijų merą, dabartinį opozicijos lyderį A. Margelį „Auksinės krivūlės“ apdovanojimui. Na, galima šį politiką vertinti nevienareikšmiškai, net jo nemėgti ir nekęsti, bet kad jis padarė nemažai gerų darbų Lazdijų rajonui – nepaneigsi. Be to, kaip kas jį vertina, yra asmeninis kiekvieno reikalas. Taigi, prie esmės. Kadangi dvigubi standartai dabartinei Lazdijų valdžiai yra kasdienybė, nieko keisto, kad A. Margelio kandidatūra buvo atmesta. Bet įdomiausia čia visiškai ne tai. Jaunasis valdžios politikas M. Valukonis pateikė pritrenkiantį argumentą – A. Margelio negalima siūlyti „Auksinės krivūlės“ apdovanojimui, nes būdamas mero poste šis politikas... gaudavo algą. Jeigu politikos jaunikaitis Mantas tai pats sugalvojo, vadinasi, toli eis, nes vargu ar kas itin jauname amžiuje pasiekė tokią demagogijos viršūnę. Bet greičiausiai tai buvo sugalvota valdžios posėdyje prieš Lazdijų tarybos posėdį ir tokį absurdą, nonsensą pagarsinti buvo pasirinktas jauniausias valdžios atstovas.
Taigi, vienas politikas apdovanojamas Laisvės angelu (visiškai pelnytai), nors už darbą gauna algą, o kitas nepasiūlomas garbingai nominacijai, nes už darbą gauną algą... Ar po tokio pavyzdžio Lazdijų valdžia su mylima mere priešakyje dar gali kalbėti apie objektyvumą, teisingumą, laisvę? Nieko asmeniško, ponai, nieko asmeniško, tik dvigubi standartai...
Algimantas Mikelionis, rašytojas, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-02-21)
