A. Mikelionis: „Dirbame partijai, dirbame liaudžiai, esam laimingi kaip niekada!“

Žmonės, kuriems teko gyventi sovietiniais laikais, turbūt dar neblogai prisimena vadinamąsias leninines talkas, kai sutartą dieną visi kolektyvai mesdavo savo tikrus darbus, pasklisdavo po miestus ar miestelius ir kiekvienas tvarkydavo jiems priskirtas teritorijas. Šios talkos baigdavosi girtavimu darbo vietose. Apie tokias talkas sukurta daug anekdotų. Kas gi neprisimena anekdoto, kai pats Leninas, dalyvaudamas tokiose talkose, nešdavo guminį rąstą.

Apskritai tokios talkos tik parodydavo sovietinio ūkio neefektyvumą, nes joms būdavo pasitelkiami įvairiausių profesijų darbuotojai. Visgi efektyviausiai ekonomika veikia valstybių, kuriose kiekvienas dirba savo darbą, kurį geriausiai moka ir išmano. Ir sakykit, mielieji, kas gi pasikeičia nuo to, kad, tarkim, bibliotekininkai ar valdininkai pusdienį ar net visą dieną pasidarbuoja grėbdami žolę, lapus ar rinkdami popierius ir visokį kitą šlamštą. Ogi iš esmės nepasikeičia niekas arba beveik niekas. Tuomet tokių vienkartinių akcijų kaip parodomosiomis nepavadinsi ir, žinoma, už tai nemokamas joks papildomas atlygis.

Sovietiniais laikais, kai buvau mokinys, mus veždavo į kolchozus, kur pavasarį rinkdavome akmenis, o rudenį bulves. Taip vadindavosi garsusis sovietinis darbinis auklėjimas. Įsivaizduokit, kokie vargani ir merdėjantys buvo sovietiniai kolchozai, kad jiems reikėjo mažų ar kiek paaugusių mokinukų pagalbos. Per pietus atveždavo porą dėžių limonadų ar sausainių su batonais. Vėliau pamatę, kad iš gautų varganų kapeikų už tokias prabangias vaišes atskaito nemažą dalį, veždavomės savo sumuštinius.

Lietuvai tapus laisva ir nepriklausoma valstybe, tikėjausi, kad šis prievartinis darbas kolūkyje ir lenininės talkos išnyks savaime, pasirodė, kad klydau. Lazdijų rajone prie visų merų šios talkos vyko, vyksta ir toliau lyg niekur nieko. Žinoma, dabar jos transformavosi į akciją „Darom!“. Štai ir šią savaitę Lazdijų rajono savivaldybės feisbuko puslapyje yra skelbimas, kad šiandien turi įvykti visuotinio tvarkymosi akcija. Tiesa, dėl blogo oro lenininė talka, kurios nepanaikino nė viena Lazdijų rajono valdžia, pradedant dešiniaisiais ir baigiant kairiaisiais, atidedama ir vyks kitą penktadienį, balandžio 26 dieną.

Kaip būtų gerai, kad į tokias akcijas-talkas žmonės eitų savanoriškai, o ne kaip dabar – savanoriškai priverčiamuoju būdu. Vis dėlto Lazdijų rajonas dar yra ir ilgai bus gili ir gūdi provincija. Girdi, kaip čia aš išsiskirsiu iš kolektyvo arba kaipgi galiu neklausyti savo viršininko. Deja, nors jau daugiau kaip trisdešimt metų esame laisvi ir nepriklausomi, daugelyje iš mūsų glūdi homo sovieticus.

Algimantas Mikelionis, rašytojas, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-04-19)