A. Miškinienė: labai tikiu, kad man padėsite Lazdijus paversti laimingais

Liūdna tiesa... Bet panašu, kad iki šiol vieni Lazdijų r. savivaldybėje ir jos įstaigose dirbo, o kiti uždirbo.
Dirbu jau 3 savaites ir vis dar nepaliauju stebėtis buvusių vadovų akiplėšiškumu ir neracionaliu išteklių valdymu. Tiesa ta, kad čia tikrai gausu puikių specialistų. Laikau kumščius, kad jie nepabėgtų ir geresnių laikų sulauktų. Jau greitai.
Visgi ne visų atlyginimai tokie ir maži buvo. Kai vieni dirbo ir neuždirbo, kiti mėgavosi išskirtinėmis sąlygomis: dirbo šeimomis, keliose savivaldybės įstaigose iš karto, gavo solidžius priedus, atostogavo be atostogų...
Maža to, išeidami rajono vadovai su lojaliaisiais atsisveikino solidžiomis išeitinėmis, o vietoje išėjusiųjų urmu priėmė tokius pačius mielus. Mano žiniomis, be konkursų ir atrankų.
Iš kur galima turėti pinigų atlyginimams, jei buvo leista sau, pvz., švaistytis 5 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinėmis? Ir čia ne apie ilgus valstybei ištarnautus metus kalbama. Čia taip – „tiesiog reikėjo“, prieš ateinant naujai merei. Baisiausia tai, kad ne visus, kuriems išmokėjo 5 mėn. dydžio išeitines, iki tol dirbančius kolektyvuose matė!
Žmonės liudija, kad praktika buvo tokia: įdarbini vyrą ir žmoną, pvz., sargais, stažas „eina“ abiem, į darbą ateina vienas, bet po 5 išeitines gauna abu... Stebuklų šalis...
Arba – dirbi vairuotoju ir „tyliai popieriuje“ dar esi ir socialinis darbuotojas.
Arba – gauni atlyginimą už tai, kad treniruoji vaikus, bet jų netreniruoji...
Tai, kad visi be apklausų ir konkursų žino, ką iš kur reikia pirkti, ką kur kviesti, kas gali matytis nuotraukose, o kas ne – taip pat byloja, kad nei laisvi, nei laimingi čia tie Lazdijai buvo.
Nežinau, ar tokiais juos paversti pavyks man, bet stengiuosi. Nuoširdžiai. Ir labai tikiu, kad man padėsite kiekvienas iš Jūsų.
Ausma Miškinienė, Lazdijų rajono merė