L. Janušonienė: kam rūpi kaimas?

Nemanau, kad tai politikavimas, tačiau taip yra – prieš rinkimus visi politikai šaukė, kad kaimas nyksta, žmonių mažėja, mokyklos uždarytos ir taip toliau. Nekalbėsiu apie Seimą, nors ir gražiai seimūnai apibūdino kaimą, jo bėdas, bet spręsti šiems reikalams jiems nelieka laiko. Nes vis dar pešasi dėl kėdžių, aiškinasi, kas pozicijoje, kas opozicijoje, o kaimo žmogus lieka nuošaly.
Taigi pereinu prie kaimiškų reikalų. Ką tik praūžė kiaulių maro pavojus, grėsęs kiaulių išnaikinimas. Ši bėda jau sena, tačiau, pasirodo, kad ji rūpėjo tik kaimo žmogui ir gal merui, kuriam kaip ir pridera rūpintis visais rajono žmonių reikalais. O visi kiti 24 rajono tarybos nariai – nejaugi jie negirdėjo šios grėsmės kaimui?
Kaip į burną vandens prisisėmęs tylėjo ir Kaimo reikalų komitetas, tarsi jo tas neliečia. O dabar didžiausiu rūpesčiu net „valstiečių – žaliųjų” rajono tarybos nariams tapo neprigijęs ar nulaužtas medelis ir kodėl bus pjaunami seni medžiai...
Taip, tokie ir panašūs klausimai dabar ant bangos, nematant svarbesnių reikalų. Kai viską apgalvoji ir sudedi į vietas, tai iš toli aišku, kad kaimui nuo tokių spalvotų politikierių minčių ir jų darbo geriau nebus.
Geriau pabandykime  išsiaiškinti, kodėl  kaimai tuštėja, laukuose mažėja besiganančių galvijų.
O dar tas kiaulių maras... Valdžia nori palikti kaimo žmogų visai be maisto. Juk kaimo žmogui kiaulės mėsa yra vienas iš pagrindinių maisto šaltinių.
Norėtųsi, kad valdžia daugiau dėmesio skirtų paprastam kaimo žmogui.
Laimutė Janušonienė, Nemajūnų kaimo seniūnaitė