A. Klėjus: laisvė ir ekonomika

Neseniai pasibaigė pasaulio ekonomikos forumas Davose, kuriame šiais metais dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius, tačiau nebuvo pagrindinių pasaulio politikos lyderių ir, aišku, pagrindinių veikėjų, kurie valdo pagrindinius pasaulio resursus. Ekonominius resursus, kurie pagrįsti ekonominio liberalizmo principais, formuoja bendrus Europos ir viso pasaulio valstybių valdymo, tarpusavio bendradarbiavimo politinius principus.
Forumo dalyviai pripažino, jog Vakarų civilizacijos krizė, prasidėjusi 2008 metais, nesibaigė, bendras BVP lygis Europoje keičiasi lėčiausiai. Aukštesnės grandies vadovų atlyginimai vidutiniškai 100 kartų viršija eilinių darbuotojų atlyginimo lygį. Keisčiausia, kad pasiekėme lygį, kai 1 proc. pasaulio žmonių valdo daugiau turto nei visi kiti planetos gyventojai. Retorinis klausimas: ar ne jie ir formuoja visą pasaulio politiką, tarpvalstybinius santykius, žmogaus egzistencijos sampratą?
Tai tik keletas aspektų, kurie buvo pripažinti forumo dalyvių, ir didelis klausimas, ar forumo retorikos kontekste prasidės problemų sprendimai, ar tai išliks tik kaip politikos elito pasipuikavimo, tuštybių mugė. Vertinant forumo metu atskleistas problemas, matoma, jog stipriai atsiliekame nuo mokslo bei technologijų vystymosi, jų pritaikymo gerinant gyvenimo komfortą bei kokybę ir žmogaus, kaip asmenybės, formavimosi pozityvizmo, laisvės, moralės santykyje. Jau nuo neatmenamų laikų pagrindinis žmonių siekis buvo laisvė – laisvė būti nepriklausomam, laisvė rinktis, laisvė saviraiškai bei savirealizacijai ir pagaliau gyventi laisvos valstybės bendruomenėje. Filosofiniu požiūriu visiškai laisvas žmogus būtų išmestos ant kranto žuvies fenomenas, kai desperatiškai gaudydama orą, kad išgyventų, ji atspindėtų žmogų, bandantį būti laisvu. Jau nuo pirmosios bendruomenės gyvenimo formos užuomazgos laisvė buvo ribojama, nes savarankiškai laisvai žmogus egzistuoti negali. Disciplinos trūkumas – tiesiausias kelias anarchijos link. Kad suvaldytume savivalę, sukūrėme begalę taisyklių, kurių priežiūros funkcijoms atlikti laisva valia išrinkome vadovų grupes, patikėdami jiems įstatymų, elgsenos taisyklių kontrolę. Laisvę geriausiai atspindi bendras žmonių tarpusavio darbas, susietas su valdžia, bendra pagalba savirealizacijoje, saviraiškoje. Deja, sukūrėme begalę įstatymų, teisės normų, ribojančių žmogaus elgesio normas, tačiau liberalius ekonomikos dėsniams bei ekonominius resursus valdomoms grupuotėms, kurių kontrolę prarandame net nepastebėdami.
Laisvės siekio piliečio atžvilgiu pažanga, lyginant su technologijų proveržiu bei jų pritaikymu geresniam, komfortiškesniam gyvenimui, yra lygi nuliui. Tai nėra tik atskirų valstybių problema, tai globalus reiškinys. Karai, teritorijų, įtakos zonų pasidalijimas yra ekonominės naudos, nesukontroliuojamos valdžios tikslo pasekmė. Per tris tūkstančius žmogaus egzistencijos metų taikoje sugebėjome išgyventi vos per 250 metų. Ir tai vis kovojant dėl laisvės!?
Valstybė, išsivadavusi iš priespaudos, atgavusi laisvę, negali ties tuo sustoti, kas, deja, dažnai ir nutinka. Ji turi siekti susijungti su piliečių asmeninės saviraiškos, jų ekonominės gerovės lūkesčiais. Tačiau piliečių nesugebėjimas kontroliuoti valdžios ir laipsniškas valdžios atsiribojimas įstatymais nuo piliečių veda laisvės apribojimų link. Skambūs šūkiai, kad žmonės jaučiasi laisvi, kai gali nevaržomai reikšti savo mintis ar nevaržomai judėti po užsienio šalis, dar nėra deklaratyvi laisvė. Tai tiesiog blizgučiai, kuriais yra užtušuojama tikrosios laisvės samprata.
Paskutiniu metu jau ne naujove tampa robotikos mokslai, dirbtinis intelektas, kas dar labiau atitolina žmogų nuo prigimtinių jo funkcijų. Tačiau valdantiesiems mases, ekonominius, finansinius resursus tai bus rimta atspirtis ir pagalba jų egzistencijai, didesnio kapitalo, galios formavimui. Ar sugebėsime visa tai suvaldyti, ar tai bus dar keletas blizgučių laisvės realybės, supratimo lygyje? Ar ateinančiuose ekonomikos forumuose bus kalbama apie sumažėjusį procentą žmonių, kurie valdo didžiąją dalį planetos turto? Ar darbo užmokestis bus racionaliai paskirstytas tarp laisvos valstybės piliečių oriam, laisvam egzistavimui?

Audrius Klėjus