A. Klėjus: kur dingo mūsų ūkiškumas?
Paskutiniu metu dažna sutiktų žmonių pokalbio tema – kada pagaliau bus užbaigtos tos statybos.
Žmonės piktinasi visai pagrįstai, nes šaligatvių bei automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcijos darbai Lazdijų mieste prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, galima sakyti, dar net įšalui esant, o pabaigos nematyti ligi šiol. Džiaugėmės, kad anksti pradėti darbai leis jau vasaros metu pasimėgauti atsinaujinusiais pėsčiųjų takais. Pasirodo, klydome, anksti prasidėję darbai greitai sustojo. Jau beveik trys mėnesiai, kai tuščios statybvietės, o keiksnojantys gyventojai priversti laipioti per iškastas duobes, supiltas smėlio, statybinio laužo krūvas. Automobilių savininkai priversti ieškoti prieglobsčio gretimose automobilių stovėjimo aikštelėse, sukeldami aikštelių savininkų nepasitenkinimą.
Praeitą savaitę pakalbinau statybos darbus prižiūrinčią techninės priežiūros vadovę, kuri kuruoja šiuos projektus. Ji pritarė, kad situacija sunkiai valdoma, darbus Turistų g. sustabdžiusi pati, nes juos atliekanti įmonė naudoja nekokybiškas, nesertifikuotas medžiagas, na, o Dzūkų mikrorajone rangovai neskuba, nes statybos darbų užbaigimo terminas pagal sutartį su Lazdijų rajono savivaldybe – šių metų spalio mėnuo, ir tai – jau užsakovo reikalas.
Užsakovas šiuo atveju – Lazdijų rajono savivaldybė. Sunkiai suprantama, kad savivaldybė, kaip užsakovas, negali suvaldyti rangovų, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nemalonumų. Klausimas: kam tada reikalingi darbų atlikimo grafikai, finansiniai įsipareigojimai, kurie yra neatsiejami sutarties priedai, kuriuos derina ir kontroliuoja užsakovas? Jeigu būtume naivūs ir patikėtume savivaldybės administracijos direktoriaus pasiteisinimais dėl sutarties terminų, tai tada darbus buvo galima pradėti ne ankstyvą pavasarį, o rugpjūčio mėnesį ir užbaigti spalio mėnesį. Darbų apimtys nėra didelės, statybos tempai šiais laikais yra tikrai dideli, per nepilnus metus išdygsta ištisi gamybos pastatai. Neužbaigtų „amžiaus” statybos statinių galima atrasti ir Šeštokų miestelyje bei kitose mūsų rajono vietovėse. Ypatinga „puošmena” Lazdijų pasienyje iki šiol įrenginėjamas inkubatorius, žadėtos didelės investicinės perspektyvos.
Praeitą penktadienį Lazdijų miesto gyventojams teko dar vienas iššūkis – daugiau kaip aštuonias valandas išgyventi be vandens. Savo straipsnyje Nijolė Sukackienė rašė, kad žmonės nebuvo pasipiktinę šiuo įvykiu, demonstravo savo išradingumą. Tačiau gyventojai buvo pasipiktinę, sutrikusi buvo ir įmonių veikla. Tikroji avarijos padarinių priežastis nuslėpta, kad būtų kuo mažesnės priešiškos reakcijos, paslėptas paprasčiausias neūkiškumas bei aplaidumas. Esant tvarkingai įrangai, kuri buvo sumontuota už ES lėšas, būtų buvusi galimybė greičiau identifikuoti ir pašalinti avariją, gyventojai būtų net nepatyrę tokių nepatogumų. Dar keisčiau, kai vienas iš strateginę reikšmę turinčių objektų patiria didelę avariją, o rajono šeimininkas tuo metu paežerėje linksminasi, žaidžia žaidimus, taip demonstruodamas solidarumą su Lazdijų miesto bendruomene.
Audrius Klėjus

Komentarai
Margeliui svarbu tik pinigai
Per ilgai sėdi jie valdžioje,
O klejau, kiek tu pripjovis
Kiba jau pats Margelis čia
ne čia yra vienas
Ne tik leipalingyje esi
Audriau, šaunuolis! o kažkam
jau tiek cirkų kiek prikrėtis
Man atrodo, kas margelis tuoj
Komentatoriui. Na jau nuo
o kodėl Gabrieliaus, o gal