K. Sukackas. Siūlau diskusiją: ar daug Pasienio fiestoje išliko pasienio dvasios?

Pradžioje pajuokaukime – pasieniečių nėra, liko tik Pasienio fiesta.

Na, tiesa, keli Varėnos rinktinės pareigūnai dar dirba rajono policijos komisariate, ikiteisminius tyrimus, susijusius su pasienio nusikaltimais, narplioja, įrodymus teismui renka. Bet, sakykite, ką jie veiks, jeigu po Naujųjų metų Lazdijų teismo rūmų neliks, o prokurorų darbo vietos persikels į Alytų – paskutinė prokurorė iš Lazdijų į Dzūkijos sostinę išvyks?

Taigi, teismo rūmus ištiks Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės štabo Dumblyje likimas. Ne be S. Skvernelio ir jo kompanijos užmačių Lazdijų rinktinės neliko. Lazdijų rinktinę panaikino, jos funkcijas perdavė Varėnos rinktinei. Vis arčiau Vilniaus. Nors tuomet girdėjau, kad kai kurie pasienio tarnybos pareigūnai keikė tokį sprendimą, nes persikėlimui nebuvo pasiruošta: darbo sąlygos prastos, patalpos ankštos. Pareigūnai pasakojo, kad viename mažame kabinete po tris, keturis sėdėjo, subinėmis prasilenkdami stumdėsi. Gal todėl, kad visi Varėnoje neišsiteko, dalį pasienio ikiteisminio tyrimo tyrėjų paliko dirbti Lazdijuose, juos įkurdindami rajono policijos komisariato pastate.

Dabar Dumblyje didžiulis buvęs pasieniečių pastatas stovi liūdnas, tuščias, niekam nereikalingas. Nors jį įsigijo privati bendrovė, plačiai kalbėta apie senelių globos namų, panašių kaip Veisiejuose, steigimą, bet kažkur toks projektas užstrigo – neaišku, ar ministerijų stalčiuose, ar verslininkų galvose. Nei pasieniečių, nei senelių, nei verslo, nei darbo vietų – stovi tuščias.

Tokių pastatų, taip sakant, neįveiklintų, turėsime daugiau. Kiek girdėjau, Lazdijų teismo rūmuose dabar dirba dvi teisėjos, bet po kelių mėnesių liks tik viena, o kitų metų pradžioje Lazdijuose teismas išnyks. Aukščiausiu lygiu paruoštas toks projektas. Kaip bus – pamatysim.

Taigi, galvoju, ar didžiausios rajono šventės pavadinimas Pasienio fiesta nėra atgyvenęs, atitinka tikrovę, ar nereikia jo keisti, surasti galbūt naujoviškesnį, išradingesnį.

Kiek prisimenu, pirmosios tokios šventės, vos nuėmus sovietinius pasienio „dratus“ ir atvėrus sovietinius „šlagbaumus“, užgimė ir vyko tikrai pasienyje su Lenkija, tuomet dar egzotiškame krašte, prie Galadusio. Tuomet šventės buvo didelė prasmė ir vienijanti idėja: „Tapome Europos dalimi ir į ją vis labiau integruojamės.“ Simboliška, kai per Galadusį į šventę atplaukdavo valtimis mūsų tautiečiai, Seinų ir Punsko valdžios atstovai.

 Jau kažkiek metų Pasienio fiesta vyksta Lazdijuose ir vis mažiau joje lieka pasienio dvasios.

Kęstas Sukackas (,,Lazdijų žvaigždė", 2023-06-02)