K. Sukackas: mažiau puikybės, daugiau supratimo ir atjautos

Dabar politikuoti, kaltinti vieni kitus, kai pasaulyje kiekvieną minutę vyksta kova už žmonių gyvybes, kai visi sėdime ant parako statinės, o tas virusas vis plačiau sėjasi, užkariauja naujas teritorijas, yra mažų mažiausiai nedovanotina, trumparegiška ir netgi labai kvaila. Ne laikas eikvoti jėgas savo egoizmui, savo puikybei, garbės troškimui patenkinti, pavydui, aiškinimuisi, kas geresnis, turtingesnis. Nėra laiko – tai palikime ramesniems laikams.   
Dabar būtina pagalvoti apie šalia savęs esančius artimuosius, draugus, tuos, kuriems reikia žmogiškos, šiltos pagalbos, atjautos. Žmogus yra protinga būtybė, sugebanti perlipti per save, nugalėti savo silpnybes, suprasti ir padėti kitiems. Tai ne kartą buvo padaryta krizių, sukrėtimų, kataklizmų akivaizdoje. Ir po jų visada tapdavome stipresni, daugiau pasimokę ir patyrę, supratę, kad visi kartu esame jėga ir daug galime. Juk būna didžių tikslų, kurie skirtingus žmonės sujungia į vieną gretą. Kaip penkis pirštus į vieną kumštį.  
Aišku, pergyvenę šią pandemiją būsime kitokie – atsparesni išbandymams, išmokę labiau tikėti ir perkainoti savo vertybes. Galbūt sulėtinsime ritmą, neskubėsime gyventi, tapsime atidesni vieni kitiems, atidžiau rūpinsimės savo aplinka. Labiau saugosime save ir artimuosius. Todėl labai reikia kantrybės, susikaupimo ir supratimo, kad sulauktume daugiau šviesos, nes po kiekvienos nakties ateina rytas, kupinas vilčių ir svajonių.

Kęstas Sukackas