K. Sukackas: kvapas B. Rūtelioniui nusiavus „čebatus“...

Dauguma politikų, pajutę naujas galimybes būti labiau matomiems, girdimiems, įtakingesniems, ilgai nemąsto – persėda į naują kuriamą politinį laivą tikėdamiesi, kad bangos ir vėjas bus palankūs vėl pasiekti valdžios olimpą. Visos prieš rinkimus deklaruotos vertybės, įsitikinimai paaukojami dėl tolimesnės karjeros.
Net toks patyręs, užkietėjęs valstietis, neslepiantis savo kilmės ir nevengiantis save vadinti A. Kirsnos dvaroku, B. Rūtelionis neatlaikė prieš papūtusį naują politinį vėją – nusiavė čebatus, persiavė išsiblizgintais batukais ir perbėgo į buvusio premjero S. Skvernelio vairuojamą laivą. Kartu persėdo ir merė Ausma Miškinienė su visu skyriumi. Na, gal vienas kitas, kaip antai savivaldybės direktorės sugyventinis, dar ir liko politinėse audrose aplamdytame sename R. Karbauskio vairuojamame laivelyje dreifuoti. Galės jame su valstiečių-žaliųjų vėliava mosuoti, kurią jam perduoti žadėjo buvęs šios partijos pirmininkas B. Rūtelionis.  
Ką gi, aukštesnis lygis paviliojo buvusius rajono valstiečius-žaliuosius. Kaip ir gyvenime, politikoje skyrybos dažnai iš pradžių būna skaudžios, triukšmingos, po to aistros ir audros nurimsta, susitaikoma su realybe. Vieniems gal toks rajoną valdančių politikų reveransas buvo staigmena, kitiems gi, atidžiau sekantiems rajono politinį gyvenimą, nebuvo naujiena – laukė, kada tai įvyks. Įvyko.
Tačiau tenka prisiminti laikus, kai B. Rūtelionis žegnojosi ir prisiekinėjo, koks jis tikras valstietis, kovotojas už ūkininkų bei žemdirbių teises, net į protestus juos kvietė ir pats su vėliava stovėjo prie Kalvarijos praleidimo posto, Vilniuje bei kitur, kur tik reikėjo. Kiek jis, gindamas ūkininkus nuo juos skriaudžiamų perdirbėjų, maisto produktų supirkėjų, ugningų kalbų pasakė, kiek kartų žadėjo gultis ant bėgių, kad tik padėtų žemdirbiams... Tai dabar tapo labai įdomu, kas jį paskatino taip pasikeisti, kad iš ilgamečio žaliojo valstiečio, nevengiančio braidžioti po purvynus, patapo demokratu.
Beje, privačiuose pokalbiuose jau prieš keletą metų B. Rūtelionis ne kartą stebėjosi, kodėl skilimas vyko tuomet vadovavusioje šaliai valstiečių-žaliųjų partijoje, kai aršiai susikirto buvusio Seimo pirmininko V. Pranckiečio ir R. Karbauskio interesai.
„Kur mes nueisime, kas tame Seime darosi, jeigu profesoriaus neklauso buvęs jo studentas ir vienas kitam pagalius kiša“, – ne kartą sakė šis politikas. Kai iš valstiečių-žaliųjų Seimo frakcijos pradėjo bėgti vienas po kito Seimo nariai, B. Rūtelionis pradėjo kalbėti apie šios partijos pirmininko R. Karbauskio autokratinį, diktatorišką valdymą, kitų nuomonės nepaisymą.  
Praeitą vasarą net nevažiavo į partijos suvažiavimą – sutiktas Šeštokų šventėje ir šių eilučių autoriaus paklaustas, kodėl kaip partijos skyriaus pirmininkas nedalyvauja suvažiavime, atsakė, kad su diktatoriais nenori turėti reikalų. Toks tiesus atsakymas man buvo staigmena, nes dar nebuvo viešai žinoma apie B. Rūtelionio konfliktą su R. Karbauskiu.
Kas gi nežino, kad politikas B. Rūtelionis sako viską, ką galvoja, nevynioja žodžių į vatą, iš jo galima tikėtis išgirsti daug ko. Ne vieną šmaikštų, kartais ir gruboką posakį pasakęs viešumoje – savivaldybės tarybos posėdžio metu, kitur. Jo poelgius net prognozuoti kartais sunku.   
Taigi lieka atviras klausimas, ar tokie skirtingi buvę rajono valstiečiai-žalieji, perbėgę pas S. Skvernelį, buvo suvilioti jo autoriteto, ar įsitvirtins jo kuriamos partijos gretose ir taps demokratais, ar taip sustiprins savo pozicijas ateinančiuose rinkimuose, ar tokia partija jiems taps dar viena stotele bandant perbėgti į kitus politinius darinius. Kaip dažnai būna, po pralaimėtų rinkimų didelės, triukšmingai sukurtos partijos neišlaiko išbandymų, pradeda byrėti, nes nepateisina lūkesčių. Taip po praeitų Seimo rinkimų atsitiko ir valstiečių-žaliųjų partijai, kuriai vadovauja R. Karbauskis. Ar nepasikartos tokie procesai ir su S. Skvernelio kūriniu, parodys tik ateitis.

Kęstas Sukackas, ,,Lazdijų žvaigždė", 2021-12-07