A. Dudavičius: tėvynė – kur kas daugiau nei maisto produktų krepšelis

Šiandien, keliaudamas per mokyklas ir susitikdamas su mokiniais, esu priverstas nustebti dėl jų supratimo apie tėvynę. Tėvynė jiems, pasakysiu apibendrintai, siejasi tik su maisto produktų krepšeliu, t.y. tapatinama tik su kasdieniniais poreikiais – pavalgyti, pramogauti. Dažniausiai jauniems žmonėms užtenka žinoti, kaip jie gyvena šiandien, o kaip po metų ar dešimties – nėra svarbu. Tačiau, pabendravęs su tų mokinių mokytojais, supratau, jog ir jie galvoja panašiai, ir jų mintys siejasi tik su materialiais dalykais. Todėl visai nenuostabu, kad jauni žmonės iš Lietuvos išvažiuoja nė nesuvokdami, jog važiuodami užsidirbti jie praranda žymiai daugiau nei ten gaudami didelį atlyginimą. Nes tėvynė – tai tavo kalba, papročiai, tave supanti gamta – viskas, kas suteikia galimybę būti savimi, kas leidžia tau jaustis pilnaverčiu žmogumi. Nedaug sutinku mokytojų, kurie gali tinkamai ir įtikinamai auklėti vaikus. Iš jūsų rajono prisimenu Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktorės pavaduotoją Virginiją Spitrienę. Esame bendravę, kai prieš kurį laiką lankiausi šioje gimnazijoje. Manau, tokie mokytojai, kurie yra savo mokiniams autoritetas, turėtų stovėti ir prie mokyklos vairo.

Arūnas Dudavičius, atsargos pulkininkas