A. Klėjus: kad nuotrauka būtų šiltesnė

Viešojoje erdvėje bei diskusijose viena iš vyraujančių temų šiuo metu – rinkimai. Visoje šalyje plačiai diskutuojama apie prezidento rinkimus, na, o kandidatai bando nuslėpti savo apsisprendimą. Stengiasi viešai, kiek įmanoma, atidėlioti savo sprendimo pareiškimą tam, kad sukeltų kuo didesnę intrigą tarp rinkėjų, pelnyti didesnį jų palankumą. Tačiau, kaip ten bebūtų, seniai visiems aišku, kas kandidatuos, nuo kurios partijos ir kas bus pagrindiniai rėmėjai.
Panaši rinkimų karštinė persimeta ir į Lietuvos regionus, į pasiruošimą savivaldos rinkimams. Nieko keisto, juk liaudies išmintis sako: pasibaigė rinkimai – rinkimai prasidėjo. Vieni, atstovaudami partinėms organizacijoms, vadovaudamiesi organizacijų įstatais, pamažu dėliojasi kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašus, rinkimų komisijų narius, stebėtojus, dėliojasi darbų programas. Kiti, neturėdami aiškios vizijos, vadovaudamiesi vieno asmens kultu, nėrė į rinkimų agitacinę veiklą. Ir, kaip spaudoje viena iš kultą propaguojančių rašytojų prasitarė, neva renka pikantišką informaciją apie kandidatų į mero postą asmeninį gyvenimą, darbinius santykius, kurie atėjus laikui bus išpilti purvu visuomenei. Ką gi, tokia štai mūsų politinė kultūra. Šalia pasėtos baimės dėl darbų netekties, jeigu pasirinksi kitą nuomonę, ir grasinimų, jeigu pasikeis valdžia, bus atleidinėjami iš darbo. Čia ir dovanėlės saviems, ir dar lyg abejojantiems, kurią kryptį pasirinkti – pasukti neišvengiamų permainų keliu ar toliau eiti jau beveik dvidešimtmetį trunkančiu feodaliniu keliu. Na, bet rinkėjas nėra toks jau naivus. Gaila, kad bandant bet kokia kaina išlikti valdžioje, pamirštama apie tiesioginį darbą, rūpestį rajono žmonėmis. Lyg tokia turėtų būti išrinktų valdžios atstovų funkcija!? Tačiau realybėje – kiek kitaip.
Dar neseniai dideliu pasididžiavimu ir sėkminga investicija laikytas išgirtasis Lazdijų hipodromas pamažu virsta apleistu objektu, kur gamta, esant palankiai progai, pradeda atsikovoti savo teritoriją. Nors šių metų birželio mėn. Lazdijų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą skirti 16 000 Eur „Buktos kaimo ir viso Lazdijų rajono gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo ir gyventojų aktyvumo didinimo, laisvalaikio, sporto ir kultūrinių veiklų“ finansavimui. Tik, kaip matyti, kol kas tos lėšos virsta žolėmis ant trinkelių.
Į kadencijos pabaigą, kelioms valandoms atidėjus rinkimų fotosesiją kokioje nors rajoninėje šventėje, esantieji valdžioje galėtų atsiliepti į Lazdijų miesto Kauno gatvės gyventojų dvejų metų šauksmą, kad jie neturi geriamo vandens, o jeigu ir atsiranda šuliniuose, negali jo naudoti, nes gyvena kapinių sanitarinėje zonoje. Kur ne tik higienos atžvilgiu, bet ir morališkai nemalonu būtų naudoti. Kas belieka? Nusisukę nuo moralės vasaros metu gyventojai priversti vandenį neštis iš kapinėse įrengto vandentiekio, na, o kai atjungiamas vanduo žiemai, belieka elgtis, kaip tik išmanai. Tačiau ir čia, nepaisant keleto gyventojų, atrodo, taip lengvai išsprendžiamos problemos, deklaruojame apie sėk­mingai įgyvendintus vandentvarkos projektus. Sunkiai girdimos ir Lazdijų miesto, Dzūkų mikrorajono, gyventojų iškeltos problemos. Kur prašoma padėti spręsti įsiplieskusį konfliktą tarp gyventojų ir vienos uždarosios akcinės bendrovės, padėti susigrąžinti daugiabučių namų gyventojų nusavintas kauptas lėšas remontui. Ir tai tik keletas sprendžiamų klausimų iš mūsų nedidelio rajono. Klausimų, kurie matomi tik šiek tiek pasukus galvą į vieną pusę. Tai gal stabtelkime, apsidairykime aplink, padėkime vieni kitiems, tuomet ir nuotrauka renginyje išeis šiltesnė ir įtaigesnė rinkėjui.

A. Klėjus: „Išgirtasis Lazdijų hipodromas pamažu virsta apleistu objektu.“

Audrius Klėjus