A. Klėjus: rinkimai, įvilkti į demokratijos rūbą

Prieš keletą savaičių įvykę TS-LKD partijos pirmininko rinkimai parodė dar ne visai iki galo sužlugdytą demokratijos procesą. Partija pravėrė savo virtuvės vidines duris visuomenei. Galima sakyti, pirmą kartą startavo tiek jaunimo. Daugelis sveikina tokį sprendimą, nes nuolat yra kartojama, jog reikia užleisti pozicijas jaunimui. Klausimas: ar tikrai jaunimas yra pasiruošęs, ar pakankamai sukaupęs gyvenimiškos, politinės patirties, priimdamas strateginius sprendimus? Ar jaunatviškas veržlumas, maksimalizmas pateisins lūkesčius? Nors tokiems eksperimentams nėra pats palankiausias metas, žvelgiant į esamas įtampas tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių.
Rinkimuose startavo keturi skirtingas starto pozicijas turėję kandidatai. Kiekvienas iš kandidatų rinkimų metu naudojo, galima sakyti, skirtingas retorikas, bandydami patraukti savo pusėn pakankamai nusistovėjusių, konservatyvių pažiūrų bendruomenės narių dėmesį.
Vieni jų savo retorikai rinkosi naują požiūrį į politiką, liberalų konservatizmą, stengėsi patraukti kuo daugiau jaunimo dėmesio, labiau koncentravosi į didžiųjų miestų auditoriją. Sėkmingai naudojosi socialinių tinklų komunikacija, išnaudodami tiesioginį bendravimą su visuomene, stengdamiesi pritraukti kuo didesnį jaunimo dėmesį bei auditoriją.
Kiti rinkosi seniai nusistovėjusią, rinkimų į Seimą metu kiek suardytą konservatoriškų pažiūrų retoriką. Deklaravo pamatines žmogiškąsias vertybes, tradicinę šeimą, tautiškumą. Siekį suvienyti anksčiau susijungusių partijų TS ir LKD neva griūvančią ideologiją bei bendrą požiūrį. Nuogąstavo, jog vienas iš kandidatų siekia atskirti partijos krikdemiškąjį sparną, pakeisti partijos pavadinimą, supriešinti ir eliminuoti mąstančius kitaip.
Dar kiti stengėsi parodyti savo ekonomikos žinias, naudojosi Lietuvoje aktualiu vaiko teisių apsaugos klausimu, socialinių įtampų, problemų sprendimais, deklaravo savo įgytą ekonomikos mokslų, darbo patirtį užsienyje, tačiau ryškiai matėsi, jog nežino, kaip ir kur visa tai panaudoti Lietuvoje.
Gaila, tačiau nė vienas iš jų nepasisakė, jog tai paprasčiausia kova dėl valdžios, savo galių, buriant šalia savęs nuolankiuosius, stiprinimas. Juk organizacija ta pati, ideologijos esmė ta pati ir vertybės tos pačios, tik gal kiek kitokia deklaruojama forma – nuosaikusis konservatizmas arba konservatizmas, atitinkantis dabarties laikmetį. Daugelis dabartinių konservatorių pasisako už kultūrines tradicijas, pirmumą teikia istorinėms patirtims, priešinasi įvairiems socialiniams eksperimentams, ekonominių dėsnių, vedančių liberalizmo link, kūrimui. Tačiau pagal dabartinius gyvenimo tempus, mokslo pažangą elementariai keičiasi ir labiausiai nusistovėjusios ideologijos. Elementaru, kad pokyčių negalima bus išvengti, nežiūrint į tai, kas vadovautų. Kiek ir iki kokio lygmens vyksta pokyčiai, priklauso nuo lyderio ir šalia jo esančių žmonių nuostatų bei veiklos. Nemanau, kad būtų tikslinga imtis drastiškų permainų, atsinaujinimų, pasukti ekonominio liberalizmo keliu, paminti krikščioniškąsias, tradicinės šeimos vertybes. Reiktų nepamiršti, kad Lietuvoje likusi vienintelė partija, kuri tvirtai saugo mūsų tautos identitetą, istoriją, tradicijas, yra tvirta atsvara rytų propagandai.
Naujai išrinkto partijos pirmininko išsakytose nuostatose įstrigo keletas pozicijų: partijos pavadinimo keitimas ir siekis sekti vienos iš Europos valstybių lyderės A. Merkel, kuri atstovauja nuosaikiesiems krikščionims demokratams, keliu. Abiem atvejais laukia nemažas iššūkis. Nebus paprasta įtikinti krikdemiškąją pusę, kuri rinkimų metu išryškino priešpriešą. Krikdemiškajai pusei atstovaujantys kandidatai savo rinkimų retorikoje deklaravo, jog tikrąsias dešinės pakraipos vertybes, moralę gina tik jie, nes konservatoriškajai ideologijai atstovaujančioji pusė pasuko atsinaujinančios ideologijos, liberalizmo link.
 Keista, negi per 9 susijungimo metus nesusivienodino net ir bendrų bruožų turėjusios ideologijos, siekiai bei tikslai? Ar tai tik kovos dėl valdžios retorika? O gal tai naujai išrinkto pirmininko siekis – partijos pavadinimo suvienodinimas užkirstų kelią priešpriešai organizacijos viduje!? Problema bus ir siekis A. Merkel pavyzdžio. Nors, atrodo, krikdemiškajam sparnui būtų galima nusiraminti, nes Vokietijos kanclerė yra vadovė nuo 2000 m., Vokietijos ir Prancūzijos dešinieji yra įvardijami kaip patys nuosaikiausi, griežčiausi, konservatoriškos ideologijos besilaikantys tradicionalistai. Didelį dėmesį skiria kultūrai, kultūrinėms tradicijoms, nusistatę prieš ekonomines teorijas, socialinius eksperimentus, aukština religinės moralės principus, atmeta liberalizmo egoizmą. Didžiausiomis vertybėmis laiko įstatymą, autoritetą, drausmę. Pagal sektino pavyzdžio ideologiją Lietuvoje sudėtinga pritapti, reikia daug ką keisti. Klesti didžiulis chaosas, pagrįstas ekonominės naudos, valdžios siekiu. Teisingumas, pagrįstas ekonominės tvarkos principu, paminant prigimtinę žmogaus moralę.
Štai šioje vietoje bus galima ir pamatyti, ar pasiteisins požiūris užleisti pozicijas jaunimui. Belieka tiktai tikėti, jog jaunatviškas užsispyrimas ir maksimalizmas padės G. Landsbergiui suvienyti partijos narius, įnešti ideologinės sumaišties Lietuvos politiniame gyvenime, suvaldyti senelio aštrius pasisakymus, kurie turėtų būti labiau apgalvoti.

Audrius Klėjus