Lazdijai švenčia miesto savivaldos dieną

Gegužės 17-ąją,  prieš 421 metus karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas - herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Švęsti Lazdijų savivaldos dieną ir paskanauti  gardaus torto buvo kviečiami visi miesto gyventojai, o pirmąjį sveikinimo žodį tarė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.
 Rajono vadovas  kvietė didžiuotis, puošti ir garsinti Lazdijų vardą savo gražiais darbais, o šią garbingą gimtadienio dieną švęsti džiugiai, nes tai – mūsų visų šventė. Po sveikinimo žodžių rajono vadovui atiteko garbė padalinti gardų tortą visiems susirinkusiems.
Lazdijiečiai miestui linkėjo dar ne kartą rinktis Nepriklausomybės aikštėje švęsti gimtadienį, nuolat gražėti ir modernėti, o žmonėms  visada būtų jaunais, laisvais ir laimingais Lazdijuose, keliauti po pasaulį, tačiau sugrįžti į gimtąjį miestą ir savo miestą puošti gražiais darbais.  
Lazdijų miesto vardas kildinamas nuo upės Lazdijos, ant kurios krantų jis kūrėsi. Manoma, jog prieš 4 - 6 tūkstančius metų šio krašto teritorijoje jau gyveno žmonės. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi baltų gentis, gimininga lietuviams ir prūsams - jotvingiai. Jie vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tai, kad šioje teritorijoje gyventa jotvingių, byloja jotvingiški vietovių, upių, ežerų pavadinimai. XII a. antrojoje pusėje juos nukariavo ir išnaikino kryžiuočiai. 1560 m., Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. Istoriniai šaltinai mini jau 1571 m. čia veikus pradinę mokyklą. Apie 1570m. mieste buvo pastatyta medinė bažnyčia. Lazdijų herbas  buvo atkurtas 1994 metais ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.
Lazdijų miesto gimtadienio renginiai dar tik prasideda. Pasitikime vasarą  ir  švęskime gimtadienį šimtmečio „Pasienio fiestoje“, kuri šurmuliuos jau birželio 1-2 dienomis.  Jūsų lauks gausybė įvairių renginių! Išsami renginio programa: /lit/Simtmecio-pasienio-fiesta-lazdijuose/19927265
Lazdijų r. sav. inf.

Autorius: 
Lazdijų žvaigždės inf.

Komentarai

Kuris dirbantis zmogus galejo sudalyvaut? Tik savivaldybes ponai

O kas jums nuostabaus?! svarbu foto pasidare.

Reikia dirbti savivald o tada sudalyvausi sventeje. Darytu savivaldos svente sestadieni tai puse sabivald darbuotoju nebutu svente.

Jei sestadieny but padare svente tada vel beda savivalybes ponai butu like be torto, but prasciokai isgraibste.

I. Najalis kepa tortus kad fotose matyt...

Nu ir geras dede visiems dave torto tik neaisku ar savo kisenes ji pirko.

Aš tai suprantu kaip tyčiojimąsi iš kultūros darbuotojų, nes kiek jie dirba ir įdeda darbo bei pastangų, nes jie nedaro renginių bilekaip. Ir kad tik galėtų ponas nusifotografuoti. O kokia iš to nauda rajonui? Tai galėjo gimnazijos kieme tai būtų nors mokiniai torto suvalgę. Pasityčiojimas iš žmonių ir daugiau nieko.

ooo, ir kaimo artistas net išsižiojęs laukia torto. pilvas atsikišęs bet dovanai paėst ir jis nori

Ne iš tavo loskos pilvas jam atsikišęs iš ne tavo loskos ir tortą ragauja...pati žiūrėk nepasprinki kąsniu iš pavydo ėsdama :D

Is kur toks demesys artisto pilvui.Matomai buvai po tuo pilvu patekusi,kad pamirsti negali.A ne?

šventes švęsti darbo metu yra pasityčiojimas iš dirbančiųjų rajono gyventojų, kurie įneša į biudžetą pinigus, kuriuos ponas meras išleidžia savo puikybei demonstruoti....

O ką veikia kontrolierius pas mus ar dar toks yra iš vis? gal pasidomės kaip taškomi pinigai. Dovanėlėms, knygoms, atvirukams ir t.t.

Visus renginius pas mus ir visoje Lietuvoje rengia ir ruošia kultūros darbuotojai o meras ir visi kiti tik dalyvauja jose, labai gaila kad mūsų kultūros darbuotojai nevisi yra išsilavinę nesupranta kad renginiai turi vykti savaitgalį ir dirba prastai. (nevisi )