Naujoji LASS Lazdijų rajono filialo pirmininkė – apie organizaciją ir save

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – tai didžiausia ir seniausia  Lietuvos  regėjimo  neįgaliuosius  vienijanti organizacija. LASS istorija prasidėjo 1926 m. Šiuo metu sąjunga buria apie 7000 narių, yra 49 filialai. Vienas jų – ir Lazdijuose.
„2017 m. lapkričio mėnesį įvyko ataskaitinis–rinkimų  susirinkimas ir iš keturių pasiūlytų kandidatų balsų dauguma buvau  išrinkta pirmininke. Pradžia naujose pareigose visada būna sunki, glumina nežinomybė ir klausimas, ar sugebėsiu, kad būtų gerai visiems, neskirstant, o vienijant, bendradarbiaujant, norint eiti tolyn kartu. LASS įstatuose aiškiai išdėstyta – filialo pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Darbų yra nemažai, tačiau išrinkti  keturi tarybos nariai, kurie savo idėjomis ir pasiūlymais padės organizuoti šventes, išvykas ir įgyvendinti numatytus darbus“,– sakė LASS Lazdijų rajono filialo pirmininkė Onutė Jasinskienė.
LASS  Lazdijų rajono filialas įkurtas 1968 m., tad šiais metais švenčia 50–metį. Lazdijų rajono filialas yra ta organizacija, kuri  rūpinasi  neregiais ir silpnaregiais Lazdijų rajone. Organizacijoje yra 102 nariai. Iš jų 33 nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, 2 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, 67 nustatytas didelių bei vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba nuolatinė slauga.  
“1978 metais  aš pati susirgau akių uždegimu. Kauno klinikinės ligoninės Akių skyriuje  gydė 40 dienų. Pasveikau, bet po pusmečio uždegimas pasikartojo, vėl teko gydytis. Po  kiek laiko pradėjau prasčiau matyti.  1992 metais,  nuvykus į  Kauno klinikas, buvo nustatyta diagnozė – glaukoma. Į šią organizaciją įstojau  pakalbinta  buvusio filialo pirmininko Arūno Vilčinsko. Vėliau, kai  buvo  vykdomas “Socialinės  reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems  bedruomenėje” projektas, pradėjau lankyti darbščiųjų rankų būrelį  “Mūsų kraitis”, kuriame lavinau meninius gebėjimus”, – lyg kokią savo biografiją pasakojo pirmininkė.
Ji tikino, kad labai svarbu, jog žmonės žinotų, kur surasti šią organizaciją. Filialas įsikūręs  Gėlyno g. 8, Lazdijuose, Socialinių paslaugų centro patalpose, II aukšte. Trečiadieniais ir ketvirtadieniais dirba nuo 9 iki 15 val., penktadieniais – iki 11 val.
– O kas gi šiuos žmones ypač vienija?
– Regėjimo  negalią turintys žmonės yra labai izoliuoti. Dauguma  jų  gyvena toli nuo LASS Lazdijų rajono filialo būstinės. O juk žmonės yra įpratę informaciją ir jiems reikalingas paslaugas gauti savo organizacijoje. Čia teikiamos paslaugos – specifinės,  pritaikytos regėjimo neįgaliesiems, jų neteikia  kitos organizacijos. Siekiant, kad  aklieji ir silpnaregiai galėtų savarankiškai  gyventi savo aplinkoje, kad būtų lengviau prisitaikyti prie jos, informacija jiems teikiama prieinama forma ir technologijomis, techninės pagalbos priemonėmis, taip palengvinama buitis. Žmonės čia ateina su savo problemomis, kurias bandome išspręsti. Dažniau čia lankosi mieste gyvenantys nariai: tai kraujo spaudimo pasimatuoti, tai mokytis skaityti  įgarsintas elektronines knygas. Čia suteikiamos ir kopijavimo paslaugos, užrašoma  konsultacijai pas  specialistus, konsultuojami šeimos nariai, skaitomi žurnalai ir kt.
– Ar dažnai kreipiasi žmonės konkrečios pagalbos?
–  Dėl  techninių priemonių  žmonės kreipiasi, kad palengvintų  jų ir taip sunkų gyvenimą. Tačiau laukti tenka ilgai. Todėl  nuo 2017 metų sausio 2 dienos  pasikeitė techninių priemonių pagalbos (TPP) įsigijimo tvarka. Dabar  žmogus daugelį priemonių  turi įsigyti už savo lėšas ir laukti  kompensacijos (kompensuojama 70 proc. daikto vertės, neviršinant nustatytos sumos). Dirbančiam  žmogui tokia įsigijimo tvarka gal ir neatrodo labai  peiktina, tačiau gaunančiajam mažas  pajamas nusipirkti už savo lėšas kad  ir kalbantį kraujo spaudimo matuoklį jau tampa problema. Labai ilgas kompensacijos gavimo laikas – reikia laukti iki  pusmečio. Dar susiduri su problemomis, kada  reikia nusipirkti pačiam tą prekę. Žmogus ateina į filialą, užpildome prašymą techninės  pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) Alytaus skyriui, pateikiame prašymą norimai priemonei įsigyti, gauname atsakymą apie tai, kad priemonė bus kompensuojama. Tada reikia įsigyti pačią priemonę, pristatyti TPNC įsigijimo dokumentus, prašymą, kad grąžintų  sumokėtos sumos dalį ir laukti, kol grąžins. Vienišiems žmonėms priemonių  įsigijimas tapo dar sudėtingesnis. Jau teko man susidurti su šiomis naujovėmis, džiugu, kad susitvarkėme gana neblogai. Perkant priemonę pasiūlė išsimokėtinai. Priemonių 2017 metais gavome  mažai, žmonės laukė net nuo 2015 metų.
Tai pat turime ir savo biblioteką. Joje sudėtos ne popierinės knygos, o garsinės – kompaktiniai diskai. 2017 metais vadinamos  garsinės knygos buvo pakeistos naujomis. Didesnę dalį sudaro grožinė literatūra – romanai, novelės, apsakymai, taip pat žurnalas „Mūsų žodis“, laikraštis  „Šeimininkė“, „Psichologija Tau“, „Sveikatos ABC“. Šiais metais Lietuvos  aklųjų bibliotekos atstovas Lazdijų filialui atvežė kelis mini grotuvus bei CD grotuvus, kuriais naudojasi filialo nariai pagal panaudos sutartį. Daugelis filialo narių turi  kompaktinių diskų grotuvus, kuriais gali  klausytis įgarsintų  elektroninių knygų. Nuoširdžiai bendraujame su  aklųjų  biblioteka ir jau  papildome savo bibliotekos resursus, kad galėtų nariai skaityti naujas knygas.
Planuojame  gegužės 24 dieną vykti į Kauno dramos teatrą  žiūrėti  spektaklio „Aš Moljeras“, pritaikyto regos  neįgaliesiems. Birželio 8 dieną Vilniuje vyks XXV maldos dienos, kurias organizuoja Katališkasis Prano Daunio fondas. Liepos mėnesį žadame vykti pailsėti prie jūros, Šventojoje, poilsio namuose „Spindulys“. Man sunku pasakyti, ar viskas bus taip, kaip planuojame, tačiau šiuo metu norinčių dalyvauti veiklose yra, tikėkimės, kad viskas bus gerai, juk mes norime – tai ir svarbiausia. Transporto savo neturime, nuomojame iš  Lazdijų sporto centro, Veisiejų  technologijos ir verslo mokyklos.
– O kas jau nuveikta?
– Paminėjome Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Darbščiųjų rankų būrelio narės  pagamino vėliavėlių, kuriomis papuošėme kabinetą, pasveikinome  atėjusius narius su  švente ir įteikėme po vėliavėlę. Susirinkome per Atvelykį, marginome margučius, bendravome prie puodelio kavos. Jubiliatus pasveikiname. 2018 metais vykdomas projektas,  finansuojamas  Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo  ministerijos per Lazdijų savivaldybę, tad turime darbščiųjų rankų būrelį  „Mūsų kraitis“. Jam vadovauja  Alma Baležentienė. Organizuojamos parodėlės.
– Kas jūsų rėmėjai?
– Mūsų partneriai ir rėmėjai: Lazdijų savivaldybė, VŠĮ LASS respublikinis  centras, Lietuvos aklųjų biblioteka, gyventojai, skiriantys 2 proc. pajamų mokesčio.
– Kas gali tapti jūsų organizacijos nariais?
– Nuo 2017 metų  liepos 5 d. įsigaliojo  nauji LASS  XXVIII suvažiavime priimti įstatai. LASS nariu gali tapti 18 metų sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam geresnės akies regėjimo aštrumas su korekcija  ne didesnis kaip 0,3 arba nustatyti kitokie regos sutrikimai (asmeniui  nustatytas ne didesnis kaip 55 proc. darbingumo lygis), taip pat vienas  iš nepilnamečio vaiko, kuriam dėl regos sutrikimo nustatytas neįgalumo lygis, tėvų, globėjas  ar  globėjai. Žmonės, kurie neturi regos sutrikimų, bet  aktyviai padeda asmenims, turintiems regos sutrikimų, gali būti priimami į LASS  tik tuomet, kai  LASS filiale, kurio veikloje jie ketina dalyvauti, jų yra mažiau negu 10 procentų visų to filialo veikloje dalyvaujančių LASS narių.
Dabar susidariusi tokia padėtis, kad duomenų apie neįgaliais pripažintus žmones oficialiai gauti negalima. Žmogaus liga, negalia – jo privatus reikalas ir niekas kitas be jo paties ir medikų apie tai neturi žinoti. Todėl sunkiau būna, kai  netenka regėjimo vieniši, nežinantys, kaip ir kur gauti pagalbos žmonės. Sunkiau ir mums prisikalbinti  naujų narių. Mūsų organizacijoje daugiausia garbaus amžiaus žmonės. Šiais metais turime  22 jubiliatus, tarp kurių net trys švenčia 90–etį.  Vieno nario šiais metais jau netekome. Tačiau didžiausias noras, kad visi būtų draugiški kiekvienam sutiktam žmogui, teisingi ir sąžiningi vieni kitų atžvilgiu. Aš be jų, savo narių, nieko viena nepadarysiu. Dar ne su visais nariais esu susipažinusi. Norėčiau, kad  nariai susitiktų pabendrauti, šaškėmis, šachmatais  pažaisti. Stengsiuosi kuo daugiau  suburti į filialą naujų narių. Jeigu turite regėjimo problemų, norite prisijungti, prašome.  Svarbiausia mažinti  regėjimo socialinę atskirtį, integruotis į visuomenę, kad kasdieninius  darbus palengvintų  tarpusavio pagalba.
– O ką veikia pirmininkė laisvalaikiu?
– Labai mažai jo turiu. Namų rutina, krosnių kūrenimas, garbaus amžiaus  mamos priežiūra. Kartais nuvykstu į koncertą arba spektaklį. Laisvalaikiu skaitau elektronines knygas, spaudą, sprendžiu kryžiažodžius.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“