Du jubiliejai Krosnos bažnyčioje

Krosnos šv. Apaštalo Mato bažnyčioje buvo minimos  Krosnos bažnyčios 175-osios ir vargonų 110-osios metinės. Tądien čia buvo laukiami parapijiečiai bei ypatingi svečiai iš Vilniaus. Apie juos kiek vėliau.
Mišias šią dieną aukojo Krosnos klebonas Juozas Klimavičius. Kaip ir kiekvieną sekmadienį, Krosnos choras, vienijantis įvairaus amžiaus ir profesijų žmones, džiugino idealiu, Aukščiausiąjį šlovinančiu sakralinės muzikos skambėjimu. Ne paslaptis, jog Krosnos bažnyčios choras yra ne tik mūsų pačių giriamas, bet ir tų, kuriems nors kartą nusišypsojo laimė jį išgirsti. Jam vadovauja tądien, kaip ir kaskart, vargonavęs Audrius Kričena.
Po mišių visus suklusti kvietė mokytoja, knygos „Po gervės plunksna“ autorė Bronė Mockevičienė. Ji geriausiai žino Krosnos bažnyčios istoriją, kurią ir apžvelgė. Pasirodo, pirmoji bažnyčia buvo suręsta 1655 m. Tačiau jai sunykus, 1842 m. piliečių lėšomis buvo pastatytas didingas pastatas. Svarbu, kad 1844 m. apaštalo evangelisto Šv. Mato titulu bažnyčia buvo konsekruota. 1912 – 1913 m. klebono Povilo Slavėno rūpesčiu ji padidinta. Šis kunigas pasirūpino, kad 1933 m. tvora būtų aptvertos Krosnos kapinės. Mokytoja teigė, jog todėl, kad šiandien galime džiaugtis bažnyčia – gražiausiu ir meniškiausiu pastatu Krosnoje – turime būti dėkingi buvusiems dvasininkams, dabartiniam klebonui ir visiems tiems, kurie remia ją tiek dvasiškai, tiek materialiai.
Netrukus mokytoja pakvietė Krosnos mokyklos moksleivius Pauliną Pavilonytę, Korneliją Visockytę, Akvilę Kančytę, Ramintą Ivanauskaitę, Igną Minkevičių ir Jokūbą Petrauską gėlėmis ir žvakėmis pagerbti Krosnoje palaidotų klebonų Motiejaus Radzukyno, Povilo Slavėno ir Juozo Radzevičiaus kapus.
Pasak mokytojos B. Mockevičienės, Krosnos bažnyčios 175-ųjų ir vargonų, kuriuos meistras Janas Šimanskis pagamino Varšuvoje 1907 metais, 110-ųjų metinių diena pasirinkta neatsitiktinai. Ji buvo siejama su Šv. Cecilija (lot. caecus reiškia akloji). Ji pagerbiama jos mirties, lapkričio 22-osios dieną, kai V amžiuje buvo paskelbta šventąja, nes, pasak legendos, už krikščionybės platinimą buvo suimta ir mirtinai nukankinta. Ji laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų ir poetų globėja, kuri savo širdimi giedojo vien Dievui.
Šįsyk Dievui ir bažnyčioje susirinkusiems krosniškiams sakralinę Džoano Valterio, Johano Sebastiano Bacho, Sigfrido Karg-Elerto ir Mocarto muziką dovanojo svečiai iš Vilniaus. Nepatikėsite, bet tikrai tądien karališką instrumentą – vargonus – virkdė lietuvių vargonininkas, pianistas, klavesinininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros vedėjas Balys Vaitkus.
Žinomas džiazo atlikėjas, kompozitorius, dainininkas, džiazo skyriaus Vilniaus kolegijoje vokalo ir trombono dėstytoju dirbantis docentas  Skirmantas Sasnauskas šįsyk „pūtė“ dūdmaišį ir tromboną. Buvo labai gražu.
Būsimas kompozitorius, docentas ir galgi net  profesorius, o dabar Vilniaus Čiurlionio meno mokykloje 8 klasėje besimokantis keturiolikmetis Bernardas Kričena grojo violončele. Pasaulinio garso violončelininkas Mstislavas Rostropovičius sakė, jog violončelė yra herojus vien dėl registro – tenoro. Tai vyriškas instrumentas, kai tuo tarpu smuikas yra moteriškas vien dėl soprano aukščio. Tad jauniausia vilniečių grupės muzikantė talentinga muzikos mokyklos „Vaikas ir muzika“  antros klasės mokinė Žemyna Kričenaitė pakluso didžio muzikanto ištarai ir džiugino tądien Aukščiausiąjį ir susirinkusius krosniškius subtiliais smuiko virpesiais.
Ką tik išvardintus muzikantus bei jų kūrinius profesionaliai pristatė trombonistas, garso režisierius ir UAB „Muzikija“ direktorius Petras Kričena.
Koncertui pasibaigus, humanitarinių mokslų daktaras, menotyrininkas, vargonų istorikas, vargonininkas, vargonų restauratorius-technologas Girėnas Povilonis, kiek ankstėliau įdėmiai apžiūrėjęs Krosnos bažnyčios vargonus, bėdų į vatą nevyniojo ir aiškiai konstatavo, kad Krosnos vargonus reikia skubiai rekonstruoti.
Smagu, kai vienoje vietoje pačiu laiku susitinka profesionalūs muzikos žinovai ir įžvalgus, išmintingas politikas, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Krosnos bažnyčios choristai girdėjo jų pokalbius ir žadėjo prisidėti prie idėjos realizavimo. Panašu, kad ateityje Krosnos vargonai skambės visu pajėgumu. Tikiuosi, kad Aukščiausiasis savo užrašų knygutėje pasižymėjo šį susitarimą ir neabejoju, kad dabar visa akylai stebės.
Artūras Margelis Krosnos bažnyčiai padovanojo dailią vazą su įspūdinga gėlių puokšte. Už nuoširdų darbą bažnyčios labui padėkas jis įteikė klebonui Juozui Klimavičiui, vargonininkui Audriui Kričenai ir aktyviausiam choristui Sauliui Kancevičiui. Merui už dėmesį ir rūpestį taip pat buvo atsidėkota padėka. O dr. Girėnas Povilonis padovanojo merui vieną iš ką tik išleistų kompaktinių plokštelių „Lietuvos istoriniai vargonai“. Buvo daug gėlių, šypsenų, dėkingumo ir pakilios nuotaikos. Pabaigoje svečiams, choristams ir visiems parapijiečiams skambėjo klebono Juozo Klimavičiaus „ačiū, ačiū, ačiū“.
Šis neįtikėtinas koncertas Krosnos bažnyčioje įvyko choro vadovo Audriaus Kričenos iniciatyva ir rūpesčiu. Ačiū jam, kad neįmanoma tapo įmanoma, kad į bažnyčią tądien susirinkusieji išgirdo tai, ko  net arba jau nesitikėjo išgirsti. Švęsti sekmadienį  išėjome pakylėti muzikos.
Naujausiame „Nemuno“ žurnale Raimonda Canderienė rašė: „Lietuvoje susiklosčiusi maždaug tokia įvykių seka: mokaisi universitete, didmiesty, paskui grįžti į kaimą ir lieki, miestas toli, kelias kainuoja, vizitai į parodas ir filharmonijas retėja, tau blogai, paskui pripranti, „nusileidi ant žemės“, atbunki, jei iki tol neemigruoji... Štai jums vietinis kultūrinis fonas. Jaunimas provincijoje likti nenori, nesgi niekas nevyksta. Vienintelis kelias tai pakeisti – atstatyti kultūrinę pusiausvyrą tarp miesto ir kaimo. Kad būtų motyvacija jaunam neapkerpėti, gerai jaustis ir gimdyti vaikus, auklėti juos, kuriant ir stiprinant bendruomenę, ir turėti pastovią galimybę kultūringai leisti laiką“.
Bažnyčią tą dieną puošė ir lazdijietės Aldonos Mikalonienės siuvinėta vėliava, skirta atkurtos Lietuvos 100-mečiui paminėti. Puikus ir prasmingas darbas ir  graži užuomina, kad Krosna irgi yra Lietuva. Klausantis koncerto tądien taip ir atrodė. Ačiū.
Jūratė Sutkuvienė, „Lazdijų reklama“