Rudens ekvinokcija ir baltų vienybės ugnies sąšauka ant Rudaminos piliakalnio

Rudaminos tradicinių amatų centre šurmulys netilo nuo ankstyvo ryto. Čia atvyko moksleivių grupės iš Aštriosios Kirsnos, Kučiūnų. O juos maloniai pasitiko Rudaminos tradicinių amatų centro šeimininkė Irma Gurevičienė, paslaptingai kviesdama užeiti pro ypatingus vartus. „Pasirinkite - arba grįžkite atgal nieko nepešę, bet į vasarą, arba tvirtai ženkite į rudenį“,- sakė šypsodamasi ji. Moksleiviai drąsiai žengė į rudenį, pasitikdami rudens lygiadienį ir nekantraudami sužinoti visas amatų kelio paslaptis. „Eime“,- kvietė moksleivius šeimininkė.

Berniukams labiau patiko siuvinėti, mergaitėms - austi juostas

Juostų audimo studijoje susidomėjusius vaikus pasitiko šio amato meistrė Aldona Surdokienė, supažindindama su audimo paslaptimis ir tikindama, kad tikrai nesudėtinga to išmokti. „Tam reikia tik kantrybės ir noro“,- sakė ji. Kaipmat atsirado norinčiųjų pamėginti. Kaip patys vaikai juokavo, jau greičiau pagadinti, bet pasirodo, kad tikrai galima išmokti austi.

Rudaminos bibliotekoje tądien vaikai ne knygas skaitė, o siuvinėjo. Mat čia veikė siuvinėjimo kryželiu studija. Juos siuvinėti kryželiu pamokė bibliotekininkė Dalytė, kuri jau 15 metų nepaleidžianti iš rankų adatos ir siūlų, o siuvinėja ji... paveikslus. Tokiu Dalytės Blažaitienės užsiėmimu - siuvinėjimu kryželiu - ypač susidomėjo... berniukai. Jie net pabandė siuvinėti. Keramikos studijoje moksleiviai bei mokytojai ne tik klausėsi keramikės Ritos Gegužienės pasakojimo apie paslaptingą molio kelią, bet ir patys virveliniu būdu lipdė pieštukinę. Kučiūnų moksleiviai sakėsi lipdantys savo mokyklos direktorei ir čia būsianti ne pieštukinė, bet vaza. Mat savo direktorei gėles dovanojantys. Tad kai moksleivių rankomis nulipdyta vaza bus išdegta, ji iškeliaus į Kučiūnus, į mokyklos direktorės rankas. Moksleiviai atsakinėjo į klausimus nėrimo vąšeliu studijoje, kur juos „egzaminavo“ Danguolė Klimienė. O jau jos nertų žaislų grožis iškart patraukė visų akį. Danguolė rodė ir nertas vąšeliu staltieses, kurioms jau daugiau nei 25 metai. Moksleiviai apžiūrėjo ir mezgėjų atsineštus darbus - pirštines, šalikus. Juk tądien ir mezgėjos Eugenija Staskevičienė bei Gražina Maziliauskienė amatų centre darbavosi.

Visi buvo patenkinti tiek naujo sužinoję, o dar į namus išsivežė saldžių gardėsių. Anot amatų keliu moksleivius lydėjusios Irmos Gurevičienės, kad linksmiau į namus būtų važiuoti ir kelionė neprailgtų. Moksleiviai tikino, kad jie čia dar atvyksią ir sakėsi, kad tuomet jau visi kartu duoną kepsią.

                                                                Literatūrinė popietė sielai palesinti

Į pavakarę Rudaminoje jau rinkosi kiti svečiai - Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ nariai, kurie pristatė savo naują almanachą. Emilija Krušinienė atvežė lauktuvių - naują almanachą ir mūsų kraštietėms Marijonai Pečiukonienei, ir Aldonai Surdokienei. Mat ir jų kūrybos galima paskaityti šiame almanache. Klausėmės Stasio Šukio įsimintinų eilių, susirinkusiųjų dvasią kėlė Onutė Baltrukevičienė. Scholastika Kavaliauskienė, pasirodo, yra išleidusi romaną, ne tik ruošia rimtus kraštotyrinius darbus, bet ir eiles rašo, Palmyra Pracuvienė yra išleidusi dvi knygas, Milda Zaveckienė skambiu žodžiu kreipėsi į susirinkusius, o Alfonsas Vitkauskas skaitė prozą, Mudita Makaveckienė savo eilėmis turėjo ką pasakyti klausytojams. Savo eiles skaitė ir šeštokietė poetė Zita Tumosienė. Prašyta paskaityti savos kūrybos ir poečių Marijonos Pečiukonienės bei Aldonos Surdokienės. Per rudens lygiadienį žvakių šviesoje skaitomos eilės - atgaiva sielai, o dzūkiškos eilės abejingų nepaliko. Ar kas gali būti gražiau už dzūkišką šneką! Ir dar eiliuotai! Niekad nevystančios gėlės - molinės gėlės - iš renginio vedėjos Irmos Gurevičienės rankų svečius iš Alytaus pradžiugino, o prie arbatos puodelio besigardžiuojant skaniu pyragu, kalbos netilo. Ir dar būtų kalbėta, bet etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ spektaklis „Akmeninė širdis“ (autorė Jadvyga Vailionienė) jau kvietė salėn. Šio spektaklio režisierė Aldona Surdokienė, teatro vadovė Marijona Pečiukonienė. Ir nukeliavo visi į senąjį lietuvišką kaimą...

Renginio rengėjai Rudaminos tradicinių amatų centras ir asociacija „Laisvalaikio užimtumo klubas“ surengė tikrą šventę ir moksleiviams, ir suaugusiems. Visi tą dieną, per rudens lygiadienį viešėję Rudaminos tradicinių amatų centre, ant molinėje lentelėje išpiešto medžio sudėjo savo pirštų antspaudus - savotiškus lapelius, tikėdami, kad šis medis augs, tokių renginių čia dar bus, atvažiuos kiti, bet ir jie patirs nė kiek ne mažiau džiugesio nei jau buvusieji čia - jau pavaikštinėję amatų keliu, jau „pasimatavę“ sau tinkamą amatą ir supratę, kaip svarbu neprarasti ryšio su senove. „Skambino Kučiūnų mokyklos direktorė ir dėkojo Irma už kelionę amatų keliu. Sakė, kad moksleiviai sugrįžo kupini įspūdžių“,- džiaugėsi tądien amatų keliu moksleivius lydėjusi Irma Gurevičienė prisipažindama, kad jai tai itin malonu girdėti.

                                              Užkurta ugnis ir ant Rudaminos, ir ant Elveriškės piliakalnių

O renginiai Rudaminoje dar nesibaigė...

1236 m. susievienijusios žemaičių ir žiemgalių gentys Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Punsko valsčiuje, Petro Lukoševičiaus puoselėjamoje jotvingių ir prūsų gyvenvietėje, buvo iškilmingai pakeltos Prūsijos, Lietuvos ir Latvijos vėliavos, sugiedoti himnai, uždegta ugnis, kuri iš čia iškeliavo ant piliakalnių ir alkakalnių. Atkeliavo ši ugnis ir į Rudaminą, kur garbingai buvo užnešta ant Rudaminos piliakalnio. Žmonės, nešini deglais ir baltiškaisiais simboliais, kopė į piliakalnį... Nepaprasto grožio baltiškuosius simbolius Lazdijų krašto muziejininkai padedami moksleivių bei mokytojų darę, ruošęsi šiam ypatingam vakarui, norėję visus nudžiuginti neįprastu reginiu.

Puikus sumanymas Lazdijų krašto muziejaus direktorei Dainai Pledienei kilęs - pakviesti ant piliakalnio ypatingus svečius. Skambėjo Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ atliekamos apeiginės giesmės, taip padėdamos visiems susirinkusiems įsijausti į renginio atmosferą ir patiems dalyvauti, nebūti tik stebėtojais. Ir skambėjo giesmės tolyn pievomis, laukais link Elveriškės, Gumbelių piliakalnių.

Parvežta iš Punsko krašto ugnele buvo užkurtas laužas ant Rudaminos piliakalnio, ugnis degė ir ant Elveriškės piliakalnio. Suliepsnoję laužai priminė senąjį žinios apie besiartinantį priešą perdavimo būdą. Juk kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis - ginti savo žemes ir gyvastį. Ir šiandien ugnis ant piliakalnio - tai ženklas, kad esame, ugnies uždegimas vienu metu - vienybė. Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ prie ugnies aukuro atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Buvo pagerbti didieji baltų dievai - Gabija, Perkūnas, Žemyna. Dalintasi duona kasdienine, atiduotos aukos dievams: aukota Žemynėlei, prašyta Perkūno malonės namams, gyvulėliams ir sau, tikintis sėkmės. Aplink laužą, einant ratelius, giedotos giesmės. Ir degė laužas, žmonės dalijosi duona, giedojo giesmes ir džiaugėsi buvimu kartu, tvirtai ir vieningai susikibę už rankų išgyveno stiprų vienybės jausmą savo širdyse. Tolyn nuo piliakalnio sklido giesmės... Uždegti baltiškieji simboliai, kurie simbolizuoja vandenį, ugnį, žemę, orą, saulę. Beliko tik gėrėtis reginiu...

Bendraminčius į Baltų vienybės ugnies sąšauką sukvietė Lazdijų krašto muziejus, asociacija „Rudaminos bendruomenė“, Rudaminos laisvalaikio salė. „Dėkoju Lazdijų krašto muziejaus direktorei Dainai Pledienei, kad esame tokiame gausiame žmonių būryje, visi kartu. Gera, kad iek daug žmonių susirinko“,- sakė Rudaminos bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė.

Laužai ant piliakalnių nuvilnijo nuo Punsko per visą Lietuvą, Latviją ir priminė elementarią tiesą, kad tik vienybėje esame stiprūs. Tai - pabuvimas visiems kartu, noras vieni kitus matyti, girdėti, čia nereikėjo nei aplodismentų, nei šūkių “bravo”. Tai - vienybė buvime kartu.

Dineta Babarskienė